Kiek šiame paveikslėlyje matote avinėlių? 😀
Perleidau šį kartą maisto gaminimą Gintei ir mamai. Tik vaizdine medžiaga prisidėjau prie šių Velykų:)
Šarūnė
O, Dieve!! Tas sviestinis avinas nei į aviną, nei į sviestą nepanašus :)… Jo priešistorė tokia: kasmet per Velykas arba Atvelykį (savaitę po Velykų) mūsų Biržų močiutė lipdydavo tokį superinį avinėlį iš tikro kaimiško sviesto. Nė karto nemačiau, kaip jį “garbanodavo“, bet sviestinėje jis atrodydavo tikrai įspūdingai. Prisiminusi tuos vaikystės avinėlius ir mamai pasiskundus, kad šiemet nespėjo pasiruošti krienų prie margučių (pirkti juos kokioj “Maximoj“ būtų neatperkama nuodėmė) “ant smūgio“ vėlai vakare sumečiau stipriai “patobulintą“ aviną. Į sviestą supyliau sauja šaldytų krapų iš pernykšio mamos daržo, truputį džiovinto baziliko, druskos ir juodųjų pipirų. Jei krapai ir bazilikai būtų buvę švieži, sviestelis būtų pasipuošęs gražia pavasario žaluma, mikseriu paprastai toks mišinys susitrina iki vientisos masės. Bet… Šaldyti ir, matyt, jau savo sultis išbaigę krapai nesuprato mano gerų norų ir sviestas beveik nepažaliavo, tik pasišiaušė krapų lapeliais… Tai tokia pasišiaušusi ir stačiom, Liūtui tąsant už rankovės nulipdyta avelė ir nutūpė ant stalo. Vualia! 🙂 🙂
Margučiams sekėsi geriau (šlovė mamai ir ilgamečiams įgudžiams ;))
O kekso recepto nematau reikalo net kišti čia (tinka bet koks, šitas turėjo būti morkinis…), nes šių Velykų tema buvo – LIPDYBA. Keksui teko marcipaninės morkytės. Kitą kartą išduosime paslaptį, kur gavome tokio skanaus “molio“, kaip jis gaminamas, laikomas, lipdomas. Jei, žinoma, atsiras marcipano “fanų“ 😉
Gintė
Komentarų: 5
Comments feed for this article
12 balandžio, 2009 8:45 pm
waleru
cha cha, sviestinis avinelis:) Ginte, manau jusu mociute irgi ne vienus metus praktikavosi…
O marguciai, tai labai jau grazus. Ir tos marcipanines morkytes tokios patrauklios. Kaip tik planuoju ant savo Velyku paruosti pyraga su marcipanine mase, bet nelabai isivaizduoju kaip ja paruosti (bet is ko ji susideda as zinau).
Ir dar, kaip visada pritrukau ryzto nufotkinti savo sventinius sedevrus 😦 Todel dziaugiuosi, kad yra musu bloge Sarune ir Ginte, kurios neuzmirsta pamineti jame didziuju svenciu 😉
13 balandžio, 2009 9:16 am
Šarūnė
Šiemet jis negalėjo apsispręsti ar nori ruoniu būt ar avinu,liko neatpažįstamas objektas:)
Ačiū už komplimentus į mūsų daržą:). Šiandiena dar vienas laukiau Gintės šedevras – Pascha . Tai jei tinginys neužkariaus įdėsime:))
Gerų švenčių kokoniečiams.
16 balandžio, 2009 11:28 pm
gintė
nevark su tuo marcipanu – nusipirk mases gatavos ;).
ana diena per “History“ kanala maciau, kaip gamindavo marcipanus Tiudoru laikais (dok. filmas – restauracija buvo rodomas), tai supratau – kruvinas darbas 😀
17 balandžio, 2009 12:56 pm
waleru
O kur galima gatavos marcipanines mases nusipirkti?
21 balandžio, 2009 9:11 am
Donatele
prasau mielos mergaites idekit ko nors morkisko recepta… !!