spanguoles-3

Šį kartą receptas apie… mėsą (to KOKONE dar nebuvo 🙂 ).  Viskas prasidėjo nuo jau minėto nelaimingo gliuteno ir … hemoglobino (argi ne keiksmažodžiai tie medicininiai terminai?). Vienu metu sprendžiau Didįjį Galvosūkį: kaip “miltinį” Liūtą priversti ėsti mėsą, nes kraujo tyrimą pamačiusi pediatrė puolė rėkt, kad vegetarai tėvai (ot, ir ne tiesa…) mažakraujyste nukamuos išblyškusį vaikį. Aš pati tuo metu jau buvau persivalgiusi visokios mėsos, nes kasdien gaminau ir… pati kas kartą tą pagamintą mėsą rijau: vaikis nė į burną neėmė, lietuviškas taupumas išmesti neleido, tai mano silpnas skrandis dejavo ir skundėsi kaip mokėjo, o tuo metu kažkieno hemoglobinas sėkmingai ir sistemingai mažėjo. Ką daryt? Super geležies papildai praktiškai neveikė, beveik jokios naudos. Iš nevilties griebėmės eksperimento – išmetėme lauk batonus, makaronus (jų jau buvo reikalaujama gal 4 kartus per dieną…), kvietinius miltus ir  per savaitę  iš mirties taško pajudėjo net kelios bėdos. Į smulkmenas nebesigilinsiu, bet dabar mėsyyyytę lapnojau jau nebe aš…  Teko ieškoti būdų, kaip išlaikyti porą kartų per savaitę Kalvarijose perkamą jautienos kryžmę (mano pardavėja vadina “uodegyte”) šviežią keletą dienų. Ir radau:

Jautiena su spanguolėmis

  • 0,5 kg jautienos (tokios, kuri tiktų troškinimui)
  • sauja šv. ar šaldytų spanguolių (Kalvarijų turgaus bobutės net iki kovo sugeba išlaikyti tų uogų, mistika kažkokia…)
  • druskos
  • krapų, kmynų, įvairių pipirų, rozmarinų, raudonėlių, lauro lapų

arba

  • muskato, kario, masalos prieskonių (t.y. visokių egzotikų iš Indijos  ar kitur…)

Mėsą reikia supjaustyti gabaliukais, spanguoles sutrinti (mikseriu arba kitaip, naudoti galima su visomis žievelėmis, švelnesnio skonio mėgėjams teks tyrę pertrinti per sietelį). Į uogų trintinį suberti visus norimus prieskonius, druską, išmaišyti ir supilti ant mėsos. Vėl išmaišyti. Uždarius dėžutėje laikyti šaldytuve. Man labai svarbu, kad galiu nedidelėmis porcijom taip marinuotą mėsą ruošti tada, kada reikia, kad galiu taip išlaikyti šviežią keletą dienų ir skonis tik gerėja. Bet jau ir po pusvalandžio galima kepti, troškinti. Aš apkepu, o paskui, užpylusi pusę stiklinės vandens, troškinu. Labai lėtai ir ilgai. Liūtas mėsą valgo su pora vidutinio dydžio keptų svogūnų, čia toks jo “garnyras”… Gal ir keistokas, bet aš džiūgauju, nes iki šiol jis jokių svogūnų neragavo visai…

Vietoje Epilogo. Po mėnesio tokių mėsinių pietų (bent 5 kartus per savaitę), pediatrė pasidžiaugė daugiau negu normaliu hemoglobino kiekiu ir “greitai veikiančiais puikiais geležies papildais” (chi, chi…  nebesakiau, kad jų net nepirkome prisiminę nesėkmingus ankstesnius bandymus), o “aristokratiškas” vaikio blyškumas ėmė nykti, rausvėti. Dar po kurio laiko kažin kur perskaičiau, kad rūgštis, pasirodo, padeda įsisavinti geležį.

Vietoje Moralo. Dieta – “apynastris” mūsų norams ir įpročiams, bet…  Nėra to blogo, kuris neišeitų. Kur nors vis tiek išeina :). Nežinau, kaip ta mūsų kūno “mašina” veikia, apie chemiją ne ką tesuprantu, bet panašu, kad galima pakeisti net ir “miltinukų nuo prigimties” įpročius ir baltymų – angliavandenių santykį meniu, turbūt reikia atsisakyti vieno, kad ton vieton ateitų kitas. Juk Gamta tuščios vietos nemėgsta ;). Ką manot apie tokią dietinę hipotezę?

Advertisements