zuvys

Įžanga. Anądien ruošdama vakarienei savo firminę žuvienę susivokiau, kad dar nesu paskelbus anei vieno savo recepto. Kaip neteisinga, pagalvojau. Pastiprino tą jausmą dar ir tas faktas, kad kažkur keletą dienų prieš tai mano kitas receptukas – jautiena troškinta aluje buvo paviešintas, bet ne mano, o Sigos ir Tomo deka. Vat taip. Todėl, šį kartą supratau kad turiu tai padaryti. Ir beveik varvindami seiles į lekštes, pilnas garuojančios žuvienės, turėjom griebti ne šaukštus, o fotiką. Tiesą sakant, tas maisto fotografavimas ir yra tas stabdys, del kurio mano kulinariniai šedevrai nesulaukia viešumos 😦 Žinokit, daug paprasčiau pagamint skanų maistą, nei jį skaniai nufotografuot.

Dabar antroji įžanga, o gal dedikacija? Ją sugalvojau jau prisėdusi rašyti šio recepto įrašą. Adventas. Gražus ir teisingas metas papasninkauti. Man jis sutapo dar ir su pažintimi su joga (naujas atradimas mano gyvenime), kuri suformuoja kitokį požiūrį į maistą. Na, manęs ji dar nepakeitė, bet įsijausti jau spėjau. Todėl pilnai linkusi išbandyti savo jėgas laikant pusiausvyrą tarp gurmaniško, bet ne visadą sveiko Oliveriško ir sveiko lengvo dietinio maisto.

Žuvienė. Pirmiausia pasakysiu, kad tai didmiesčio žuvienė, čia ne ta tradicinė, kurią verdamės vasarą vasarnamyje ar turistaudami ant ežero kranto ar prie jūros, pasigavę kokį laimikį (prisiminiau vasaros atostogas Norvegijoje ir begalinį kiekį šviežios žuvies ir kitų jūros gėrybių, ech gera…) . Bet nenusivilkite, ją tikrai verta išbandyti, tik mano patarimas – rinkitės šviežią žuvį, ne šaldytą. Šios žuvienės smagumas, kad ji verdama iš trijų rūšių žuvų, bet kokių, kokios tik jums patinka. Mūsų paskutinė buvo lašišos, eršketo ir moliuskų (na, reikia gi bent sekmadienį pasmaguriaut, kokiam penktadieniui tiks ir pigesnės 😛 ). Tuomet paeiliui, dviem išbadėjusiems asmenims reikės:

  • po vieną šmotą trijų skirtingų žuvų (arba tiek, kiek galėsit suvalgyt per kartą; žuvų proporcijos gali varijuoti; jeigu renkates liesesnę žuvį, geresniam sultinio skoniui išgaut įmeskit lašišos galvą; stipresniam jūros kvapui trejetą-ketvertą moliuskų; fantazuokite)
  • 1 – 1,5 L vandens (priklausomai kaip patinka, skysčiau ar tirščiau)
  • 1 vidutinė morka
  • 1 bulvė
  • 1 nedidelė paprika
  • 1 sauja pievagrybių
  • 1 svogūnas
  • 1 aitrioji paprika
  • 1 šaukštas kaparėlių
  • 2 skiltelės česnako
  • 1 šaukštas balzaminio acto
  • druska, juodi ir kvapieji pipirai, lauro lapeliai, kalendra, švieži krapai ir petražolės
  • geriausio alyvų aliejaus paskaninimui į lekštę

Pagaminimo procesas tikrai greitas. Užtrunka apie 20 min. Kol užvirs vanduo, išplaukit grybus ir daržoves, kurias reikia nuskuskite. Meskit paeiliui į pasūdytą verdantį vandenį griežinėliais supjaustytą morką, ‘cielą’ svogūną, lauro lapelius, pipirus, vėliau bulves, dar vėliau paprikas. Žuvį nuplaukit, jeigu ruošiat romantiškai vakarienei, geriau išrankiokit kauliukus ir supjaustykit smulkesniais gabalėliais (kad kuriam nors netektų paspringti, būtų sugadintas vakaras, na ir be to kam rankomis traukti ašakas iš burnos, kai ją studijuoja svetimos akys…), jeigu be parado, galit stambiai, nesiterliojant su kaulais, bus daugiau skanumo čepsint ir rakinėjant. Meskit ją į puodą kartu su supjaustytais pievagrybiais (stenkitės visus ingredientus, išskyrus žuvį, pjaustyti vienodo dydžio griežinėliais). Iškart po to paskaninkite smulkintu česnaku, aitriąja paprika, malta kalendra, kaparėliais ir balzaminiu actu. Išimkit svogūną, lauro lapelius ir pipirus. Po 5 minučių nukelkit puodą ir supilstykit į lėkštes, pabarstykite susmulkintais žalumynais, užlašinkite aliejaus.

zuviene

Skanaus pasninkavimo 😉

Advertisements