Kai buvau pirmokė ir paskaičiavau, kad mistiškais 2000 metais man bus virš dvidešimt, pagalvojau, kokia aš busiu neįdomiai suaugusi, suprask sena, net juokinga dabar! O žodis pensininkė buvo lygu sukriošusi, ligota smirdinti persikreipusi senė, būtinai su pagaliuku! Kai sulaukiau tų dvidešimties metų, po to ir trisdešimties, visą laiką jaučiausi jauna, net negalvojau kitaip. Bet kai šiemet mama pasakė, kad pagaliau išeina į užtarnautą pensiją, kažkaip pasijutau truputėlį pasenusi 😦 Kai prieš tai šventėm jos garbingą jubiliejų, aš net nesusimąsčiau, kad štai mama jau pasiekė tą ribą, ji man atrodo jauna, graži ir be galo energinga. Bet tas išejimo į pensiją faktas mane tikrai paveikė…

Aną savaitgalį mamai viešint pas mus supratau, kad ji skirtingai nei aš visai neliūdi, atvirkščiai, labai džiaugiasi kad pagaliau turės marias laiko mylimiems rankdarbiams ir ruošiasi turėti gerą laiką. Natūralu, kad kažkiek nerimauja dėl pablogėjusios finansinės padeties, bet nepraranda ūpo pabandyt prisidurti iš to, kas jai teikia malonumą – mezgimas, nėrimas, siuvimas. Pasisiūliau jai padėti. Pradedu nuo to, kad pristatau jums mama handmade naujai gautą į mūsų namus kojinių partiją. Užsakiau keletą madingesnių objektų, bandysim pardavinėti per Etsy 🙂 Jeigu jus sudomino, parašykit man.

baltos

mamos-darbeliai

Supratau, kad senatvė ateina ne su išėjimu į pensiją. Gal tada, kai nebesugebi džiaugtis?

Advertisements