Kol Elena su Daiva dar neparuošė super mega užrašų apie senų baldų atnaujinimą (o jos tikrai turi ką pasakyt/parašyt apie tai) aš skubu su savo mini džiaugsmu – atnaujinta kėdė virtuvei. Ne laikas buvo tuo užsiimt (keli mėnesiai beliko mums dabartiniame būste, ačiū Dievui) ir neverta toji kėdė buvo tiek dėmesio (skurdaus tarybinio 80-ųjų “dizaino“ kūrinys; vakar sužinojau iš Dominyko, kad tai buvo jo močiutės dovana jam, pradėjusiam eiti į mokyklą, vargšas berniukas). Atsirado ji kažkokiu būdu pas mus namie, laikoma balkone kaip atsarginė, ir ištraukiama kai ateina svečių. Neseniai sulūžo viena iš etatinių virtuvės kėdžių ir išmušė senutės valanda 😉

Nudažiau dviem sluoksniais, pakeičiau audinį (t.y. aptraukiau ant senojo). Procese dvi dienos, darbo – 2,5 val.

Malonus “prieš ir po“ pateikimo momentas.