Niekad nemėgau baltų, šviesių dramblio kaulo, kiaušinio lukšto atspalvio sienų, man toks interjeras visuomet atrodė be charakterio, nedrąsus, universalus. Tačiau vieną dieną “baltas“ interjeras nustebino savo minkštais vos matomais atspalviais – sauso koralo giluma, pilkais aptrintais kampais, šokoladiniu siluetu.
Taip pat tie senoviniai veidroždiai visiškai kitokie nei šiuolaikiniai – turintys savyje “butelio stiklo“ žalumos ir sidabrinių dėmelių.
Ne. Vis dėl to visa esmė tuose aptrintuose kampuose.

“Country Living“
Komentarų: 2
Comments feed for this article
8 spalio, 2008 6:52 pm
waleru
niekada nesakyk niekada 🙂 Laikas mus taip kartais pakeičia…
Man kaip tik labai patinka balta interjere, ypač patinka kaip pagrindas (Astos ir Justo butas kaip pavyzdys, didžiuliai balti plotai veža, ar ne?), o čia vienos tokios švedės namai, labai jais susižavėjau iš nuotraukų, kur baltas interjeras papildytas ryškiais akcentais.
10 sausio, 2009 1:41 pm
juste
as irgi kazkada balta intejera buvau nurasius, o dabar tik apie toki ir tesvajoju.. o dar nutrinti kampai..pasaka… kartais pagalvoju, gal cia mados reikalas.. bet vis tiek, labai labai grazu ir jauku..