“Laisvalaikis“ ar koks kitas super pramogų žurnalas turėtų būtinai pasiūlyti ir tokį penktadienio vakaro “formatą“, kokį vieną rudens savaitgalį sukūrė “Kokonas“. Mmmm… Na, gerai, nuplagijavo, nes tai – seniai pamirštas “mergelių ratelis“, “darbščiųjų rankų būrelis“. O tokio turiningo ir naudingo laisvalaikio ištakos siekia “balanos gadynės“ laikus, kai rudenėjant, vakarams ilgėjant ir tamsėjant, kaimo moteriškės iš nuobodulio, taupumo (žibalas visais laikais Lietuvoj brangus buvo…) ir smalsumo, pasigriebusios kokį vilnos kuodelį, užsivertusios ratelį, grūsdavosi per purvynę pas kaimynę. Kokio velnio? Vyrai šito niekada nesupras… Ogi, pakalbėti, apkalbėti ir tuo pačiu dar šį tą naudingo nuveikti.
Senokai drauges bematėt “gyvai“? Pasikvieskite į “rankdarbadienį“, patikėkit, nė viena neatsisakys, pavyks prisikalbinti net beviltiškas darboholikes ar vaikais apsikrovusias namisėdas.
Pirmąjai mūsų siūlomai temai Jums reikės:
- 4-5 draugių
- didelio stalo virtuvėje
- mėtų atbatos
- naminės bruknių uogienės (recepto klauskite mūsų Valerijos)
- naminio pyrago pagal skonį (tiks Jūsų ar kurios nors draugės “firminis“)
- balto porceliano, keramikos ar stiklo puodelių arba kitokių indų (ieškokite “Maximoje“, “Rimi“, “Norfoje“)
- specialių dažų keramikai ir stiklui (rasite dailininkų prekių parduotuvėse)
Pradedam? Varom!!! Skubiai uždenkite kuo nors apsauginiu stalą, nes praktika rodo, kad jis irgi gali būti “papuoštas“ per tokį kūrybinį seminarą 😉
Paprastai ant dažų buteliukų būna smulkiai prirašinėta visko, ką tingisi skaityti, bet šį kartą patikrinkite ir tą informaciją. Greičiausiai ten be instrukcijos ir džiuvimo laiko rasite perspėjimą: “dažai net išdžiuvę netinka kontaktui su maistu“. Žmonių kalba tai reiškia, kad lėkščių ar puodelių vidaus teplioti nereikėtų, nebent šitaip tapytų indų nežadate naudoti pagal paskirtį.
Nuo ko pradėti piešti? Jūsų valia! Gal tik nevertėtų iš karto nudažyti ąselės ar dugno.
Ką paišyti? Bet ką, ką tik sugeneruoja Jūsų fantazija: nuo klasikinių ornamentų iki “šizoidinių postmodernizmo grimasų“ Ir, kaip sakė prof. V.Gečas: “Nelaukit Mūzos sedėdami ant palangės, ji gali ir neateiti…“ Jei jau labai nedrąsu, o įkvėpimas vis neaplanko, pažiūrėkite įdėmiau į jurgino žiedą, mėgiamos suknelės audinio raštą ar prisiminkite kokį fotogenišką animacinį veikėją ir… čiupkit teptuką!
Ir po geros paros galėsite gerti arbatą iš tikro šedevro 😉
P.S. Norime tik draugiškai perspėti: tokie šedevrai labai bijo indaplovių ir aštrių kempinių!!!
Komentarų: 4
Comments feed for this article
8 spalio, 2008 9:26 am
waleru
mūsų atveju buvo ne naminis pyragas, bet varškės apkepo šedevras, ačiū Šarūnei 🙂 kaip visada laaabai skanu!
8 spalio, 2008 12:44 pm
ginte
jo, jo… tas apkepas vertas mūsų rubrikos “Maistas“ 😉
8 spalio, 2008 2:31 pm
sarune
Bus !!
30 rugsėjo, 2013 10:48 am
Daiva
gal galite man rekomenduoti mokytoja kas galetu pamokyti piesti ant puodeliu? labai labai skubiai reikia. aciu