You are currently browsing the tag archive for the ‘keramika’ tag.
Keramikai šiemet mugėje turės savo “kiemą“. Iš pradžių pasirodė nelabai gerai juos visus į vieną pasvietį surinkti, bet kai pažiūrėjome, koookie visi skirtingi, nusiraminome – jie ne konkurentai. O moliui gi reikia saugios erdvės. Ir erdvės apskritai…
*****
Bet pradėsiu visai ne nuo molio, o nuo… lino. Kaupolė įkvėpimo semiasi pievose.
Tai taip akivaizdu, kad net… net kvepia tos audinyje atspaustos nakvišos, palergonijos ar paprasti dobilai…
Tokiu būdu ir lino rietimai pražysta visomis lietuviškų pievų ir palangių gėlėmis:
O! Dievinu šitą japonišką pakavimo būdą – furošiki. Paprasta lino ar medvilnės skiautė po kelių spaudo prisilietimų pavirsta prabangia dovana. Net šios pakuotės turinys nebe toks svarbus.
Supakuokime šiemet Kalėdas taip!
O dabar užtieskim stalą ir…
…traukim iš indaujos grožius!
*****
Pavyzdžiui Godos keramikos angelus ir gėlynus:
*****
Arba Rkeramikos sodus, rožynus ir…
…ir žvėryną:
*****
Manot, per daug spalvota? Gal tada EM Keramikos santūrius, lakoniškus, indus?
Jie patys ateis…
…kaip šventės ateina.
*****
Pukmuse gerbia tradicijas. Jiems dalyvauti KOKONO mugėje irgi jau tradicija. Už tai mes labai gerbiame juos (:
O Kūčių silkė tikrai būtų labai pagerbta, jeigu jai tektų ši serviravimo lėkštė. Ar čia kalėdiniam karpiui skirta, hm?
Pasirausiau “pakmusių“ sandėliuke, radau grožio net baugiai trapaus…
…saugiai paslėpto:
…šmaikščiai Kalėdų Briedžio padainuoto (muzikinė dėžutė).
*******
Jei esate iš tų, kurie nuolat kartoja:“Dievinu knygas ir kavą!“ tai šie puodeliai Jums būtini!
Čia draugams, dievinantiems kates:
O čia pamišusiems dėl dviračių:
Visiems kitiems širdžiai mieliems pakvaišeliams ieškokite dovanų irgi čia.
*****
Na, tai ką? Lyginame staltieses, šluostome indus ir dengiame šventinius stalus? Lininių rankšluosčių su rankų darbo kutais teks ateiti į mugę – Skara irgi šių metų atradimas.
Mes čia visos nusprendėme, kad tai labai puiki universali dovana.
Juk tokių, tinkančių daug kam, labiausiai ir ieškome. O kai dar jos kvepia laukais, jūra ir smėliu…
Žiūriu į rutrut ažūrus ir akyse mėlyna nuo gražumo..
“Šitas gal salotoms?“ – be polėkio mano pavargęs protas.
“Nežinau. Bet, va, TOS – tiiikrai citrinų arbatai! Su žaliu mėtos lapu…“ Ir tik varva seilės, cak, cak…
******
Pastaruoju metu mano ilgi banguoti sakiniai (oi, būtų gerai – plaukai… mmm..) iškalbingai trumpėja. Kurį laiką į el. laiškus dar atsakinėjau – “ne“, “nu“, “tai“, “ jo“ – ir iš tų 4 žodžių 4 atsakymai išeidavo, dabar liko: :), :/, :P… Taupi, pasirodo gali būt kalba pavargus, hm.
{Eičiau išlakti dar kavos, bet jau bjauri, Dievaži…} { Ne, iš kur gi Dievas gali žinoti, kodėl man ta kava subjaurėjo…} { Dievui tai tikrai vis vien, bet yra kam ne – Taste Map, pvz.}
Nes jie skrudina kavą. Ir galėsite įvertinti mugėje, kaip jiems sekasi. Pamaniau, kava ir sūris – totali šios mugės egzotika! Laukiu, nesulaukiu… Žodžiu, galima ateiti ir be pusryčių – mugėje badu mumirti bus sunku.
******
Kavos bus. Dabar puodelį tik susirasiu. O! Godos rausvasis toks naminis:
Ir sūriui lėkštė tokia nemaža:
Šie turbūt arbatai. Bet pelėdos ir iš jų gertų kavą. Ypač jei būna pažadintos 6 val. ryte…
Man kadaise Šveicarijoje išaiškino, kad boružės reiškia laimę. Aš nežinojau, o jau mėnesį rijau kažkokį boružinį šokoladą – laimės prisišniojau visam gyvenimui. Tai jūs žinokit, kad vabalai yra gerai.
O čia kitokių gyvių talismanai:
Auksuoti…
*******
Kristinos keramika – ne kavai. Atrodo archaiškai, autentiškai ir… gyvatiškai. Vazos.
O čia matau japoninius karpius sukančius ratus. Tik karpiai žali, ne oranžiniai. O jūs, ar matos? Karpius…
Gerai, pasiduodu ir aš jau mažai bematau, jei nenoriu baigti šitaip:
…teks klausyti anytos ir jau nešdintis iš interneto. Matyt, šita varna neturėjo tokios naminės pagalbos, nebuvo kam ir dėkoti už ją… Mano super anyta – dienraščio korektorė, tai prašysiu ryt išagaudyt klaidas. Bet ryt… Labanakt!
Mmmm… taip… Nuo ko čia pradėti? Pirma, turiu ant savo sąžinės prisiėmusi daugiau pažadų, negu šiuo metu galiu pavilkti. Antra, man klaaaaaikiai trūūūksta laaaaiko!!!!!!! Kas jį suėdė???!!! Ir bjauriausia, kad, trečia, Kalėdos ateis nesismulkindamos ir, į mano gerus ketinimus nusivaliusios snieguotus veltinius, trinktels kumščiu į apkrautą kelių mėnesių šlamšteliu stalą bei pareikalaus ataskaitos už visus metus. Todėl ir jaučiuosi, kaip tas kalakutas, kuris kažką labai progresyvaus galvojo, kol į puodą papuolė…
Kai visos “užsienietės“ ėmė bruzdėti, kad mugėje bus (jau buvo…) daugybė fiziškai nepasiekiamo grožio, kilo kilniaširdiška mintis padaryti gabaliuką mugės “gyvai“ internetu, kaip madingai sakoma – on-line. On, tai on…. tik iki švenčių nebenupūškuos paštu niekas. KĄ DARYT?
Vykdyti pažadus. Juo labiau, kad daug mugiautojų labai entuziastingai palaikė tokią idėją ir mielai padovanojo puikių kūrinių. Todėl tiesiog tikiuosi, kad įkarštis pirkti nepraėjo, o dovanoti grožius juk galima ir sau be kalėdinės priežasties, o jei vis tik Tos Pasaulio Pabaigos nebus, tada gi bus gimtadienbiai, vardadieniai, darbadieniai ir krūva kitų gražių ir dovanų vertų dienų. Galų gale, galima bus visus metus švęsti Pasaulio NEpabaigą – irgi puiki proga! Ką manot?
Didžioji dalis tų grožių yra pas jų autorius (prie kiekvieno pridėsiu kontaktus), autoriai ir pasižadėjo išsiųsti ar perduoti (jei ne už jūrų marių…) juos pirkėjams, o VISI pinigai atiteks Žaislų muziejui (pabaigoje ieškokite jo banko sąskaitos). Taigi paramos idėja gyva ir čia. Ir tai svarbiausia.
{papildyta}
Linos “Laukės fabrikėlio“ svajonių jaunikaitis su šuniuku Žirniuku – tikras organinio stiklo džentelmenas, vietos užims tik pusę delno ir VISĄ širdį. {40 mūsų pinigų}. Sagelė. Tinka ne tik senmergėm ;). Jaunikis kol kas gyvena pas Liną, čia.
O dabar šiek tiek gėlių ir pievų.
Jurgitos iš JUMI Sniego Gėlė. Vilnonė. Sagė. Dydis – telpa delnuose. Rašykite ar skambinkite Jurgitai čia. O jei ta gėlė jau Jūsų delnuose, tai Jūs – Sniego Karalienė 😉
*******
Viktorijos “Pienių pievoje“ pražydo tokia apyrankė. Na, ne pražydo, gal labiau pragydo, nes apyrankės ir visos žieminės kolekcijos pavadinimas – “Christmas Carol“. Šmaikštus vardas karoliams. Ilgis – 23 cm , keramika. (40 dar ne eurų). Viktorijos kontaktai.
*******
Violetos iš “Žaislų turgaus“ mieloji kuprinė meškinams ir kiškinams.
Iš tiesų, tai kuprinė ne tik žaislams. Bet dydis labiau tiktų vaikams: 33 x 32 x 7 cm. Sudėtis: medvilnė { 80 ne eurų}. Žaislų turgelio kontaktai.
Mane žavi šitos sagos…
******
“Mezgimo zonos“ šeimininkė Sonata muziejui dovanojo maišą ne-rea-lių mezginių. Po mugės dar šio to liko, gal čia Jūsų? ;). Rašykit kokonas.blog@gmail.com.
Moteriškos pirštinės “Švedų vasara“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}
Tiesiog juvelyrinis mezgimas…
“Paukštis tavo delne“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}. Moteriškos arba net jaunuoliškos – šios kiek didesnės. Labai švelnios. Simetriškos: viršus gėlėtas, delnas – kanapėtas.
******
“Ivės“ padoriosios kelnės! Tinka bet kam, kas nori pasipuošti padoriai ir telpa į dydžius nuo 98 iki 116 cm (dydį pasirinkite). Sudėtis: 20% vilna, 65% medvilnė, 15% poliesteris. Pamušalas – 95% viskozė, 5% lykra. Rašykite arba skambinkite Kristinai.
Taip! Mugės skelbimas irgi neapsiėjo be šių kelnių. Juk jei jau agituoji, reikia apsirengti PADORIAI 😉
*****
Dar bus papildymas, dar keletas grožių…
Muziejaus “iždo“ rekvizitai:
VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeris LT587044060007450885
Prisipažinsiu, pamačiusi ŠITĄ, maniau, kad žiūriu į koralus ir gintarus. Pasirodo, į molį ;). Ir viskas man įtartinai priminė paveldėtus močiutės karolius. Irgi manėm, kad gintariniai, trynėm į vilnas, uostėm, ieškojom kanifolijos (sakų) kvapo ir… ir taip ir nesupratom, ką paveldėjom, chi, chi…
Viktorija iš “Pienių pievų“ sakė turinti ir “normalų darbą“, karoliukais yra apsėsta beveik metus ir čia pat užvertė mane gražiomis nuotraukomis:
“Kažkas tarp priešistorinių fosilijų ir cukrinės karamelės, kurią belaižant atsiveria tokios oro burbuliukų skylutės.“ – pagalvojau. O paskui bandžiau atspėti, kas slypi po – “normalus darbas“. Nes jei taip atrodo kūrybiniai darbai, tai kam tas “normalus“… Jeigu po metų šie ledo koralai, braškės ir “gintarai“ taps tuo normaliu darbu, aš nenustebsiu visai ir visažinės snukeliu pabambėsiu: “aš gi sakiau!“.
Aš ir dabar sakau: spindi grožis, kaip ta raudona vyšnia sniege. Ir tikrai mugėje tą sakysiu ne viena…
“Pienių pievos“ debiutuos mugėje su savo nerealybėm. Turbūt lauks jūsų kažkur koridoriaus gale:
Ieškokite maždaug tokios lentos ir… rasit pienių gruodžio vidury!
*******
Kas nepažįstate Baubukų? “Sutvėrimų“? Šitų štai:
Jie nepraleis mugės. Jau ketvirtą kartą! O ko bus prilipdę ir pribūrę dar niekas nežino, bet bus. Ir pažinti juos visai nesunku – tie baubai iš tolo ausikėm mojuoja, o juvelyriškai išpaišyti jų papuošalai yra seniai tapę vizitine kortele.
Tai iki pasimatymo mugėj, pabaubsim 😉 {O aš asmeniškai palinkėsiu “Sutvėrimų“ Linai ir Adomui kitais metais jau pagaliau paleisti pamiškėn baubus, nuosavon pamiškėn ar pievon, nes žinau, kad labai visi pasiilgę tų pievų…}
*******
Jullita jau ne naujokė. Labai ne naujokė… Šiemet iš jos “vaizdų sandėliuko“ ištraukiau labai žiemiškų darbų nuotraukas. Tegul bus balta! Ir Kalėdos baltos…
Su žiemiškais žiedeliais:
Arba kitoks žiedelis 😉
O prie šito balto grožio labai tiktų vyšnių arbata, tokia iš šiltų prisiminimų: šaukštas saldžios uogienės sukasi vandenyje ir kvepia iki pat dangaus. O tada apkabinus puodelį, sušildo rankas…
******
“Pukmuse“ jau ankstyvą rudenį pradėjo ruoštis mugei ir KOKONĄ kamantinėti. Šalia gėlėtų indų:
…šalia garsiųjų pavalgiusių angelų:
…bus naujienų. Mane jos sužavėjo labiausiai. Jos tai…- muilinės tikram muilui! Iš tolo žydi, iš tolo kvepia…
Net aukštyn kojom!
O kad tuščios nestovėtų, įdėkime Grožio ir gėrio ;). Tegul kvepia medetkom ir debesėliais:
Ir bičių burtais…
Hm… panašu, kad kai kuriems muilams muilinių nereikia, jos keliauja drauge:
Bet dovanoti galima prabangiai, nes pasirodo, šiemet molis ir muilas puikiai dera, chi, chi…
Marius iš www.pukmuse.lt jau kraunasi lagaminą, mins iš Kauno į Vilnių. Lagaminas žada būti sunkokas…
Šitas “žiedelis“ – mano favoritas. Nors nežinau, kam jis skirtas. Vis tiek gi gražu? Gražu!
Angelai kartais irgi persivalgo. Per Kalėdas tai, spėju, ne nuodėmė 🙂
****
Ramutės papuošalai iš odos ir keramikos ir Gintaro tapyba kažkokiu stebuklingu būdu taip tinka drauge, kad kilo noras sudėlioti… atviruką 😉
Butinai ateikite pasižiūrėti, drugeliai tikrovėje būna daaaaug didesni 😉
Jau seniausiai pradėtas ir vis atidėtas įrašas. Bandau pavyti laiką: iki mugės liko 2 savaitės, mano e-paštas vis dar užgrūstas besiregistruojančių dalyvių vardų ir jų darbų vaizdų – džiugu! – tik aš grūdu juos į tą savo “sandėliuką“ ir vis skaitau naujus laiškelius, vis naujus ir naujus, ir naujus… Ir vien aktyvių dalyvių (t.y. asmeniškai dalyvausiančių) yra jau gerokai daugiau nei 40. O dar bus žavių mugei dovanotų kūrinių iš visur, nuo Ispanijos, Anglijos iki Utenos ir vienkiemio už Šiaulių. Ooooch, gėris…
Dabar devizas – mažiau kalbų, daugiau vaizdų:).
Pristatau Monikos ir Co dirbtuvių užkulisius. Pripažinkit, labai smagu žiūrėti per petį, kai kas nors pradeda piešt ir ant tuščio lapo ryškėja kažkas, ko dar neatpažįsti. Arba kai minko molį ir net “niežti“, kaip smalsu sužinot į ką tas molio šmotas pavirs.
Čia jau džiūna…
… ir rikiuojasi visa gvardija.
O tai turėtų būti segama į atlapus (arba kitur…).
Hm, beveik kamėjos…
…ir beveik vilko dantų karoliai (auskarai) 😉
Papuošalai skirtingiems “paukščiams“.
Irrrr…. “sunkioji artilerija“!! Indų vaizdų turiu ir daugiau, bet ateikit į Mugę ir patys pamatysit: nuo “ archeologinių iškasenų“ iki optinio meno pavyzdžių ant kavos padėkliukų…
…ir servizų (nors šis, gal koks spec. užsakymas, tiesiog troškau parodyti autorių galimybių skalę, ar pavyko? ;))
Kas dar bus iš keramikų? Skubu su džiugesiu pranešti – jau pažįstama Svirplelė!! Ką čia daug bekalbėt? Rezervuojam stalą sutvėrimams 😉
Ir laukiam visų, kas ieško originalių dovanų!
“Svirplelę“ (Liną) “radau“ lygiai prieš metus. Ir iš karto apsiseilėjau…
…ir įsimylėjau.
Iš pat pradžių, ryškias spalvas ir “baubukus“:
Paskui meškiukus (net ir tuos, kurie “serga“ vėjaraupiais):
Tada paukštukus:
ir kitokius sutvėrimus,
…kurių Linos dirbtuvėje apstu. Ir jie labai vislūs 😉
Net tiksliai nežinau, ar tikrai keramika yra Linos “širdies kelias“, gal tik laikinas “takelis“. Ji pati sako: “Buvau juvelyre, tikiuosi ja vėl būti.“ O kol kas: “Eksperimentuoju su dažais paišydama iliustracijas, eksperimentuoju su emalėm, tepdama jas ant sidabro, vario. Eksperimentuoju su glazūrom, pigmentais, angobais…“
Dievaži, net labai neprastai sekasi tie eksperimentai, ir aš mielai priglausčiau ir tuos 30% griežtos jos pačios kontrolės nepraėjusių Linos darbų, kuriuos dabar atiduoda savo dukterims pažaisti. Dar prisipažįsta darantis bandymus su maistu, vilnoniais ar baltais drabužiais ir raudonais pledukais skalbyklėje, o dar dievinanti pieninį šokoladą ir mielai sutiktų būti juo papirkta. Beje, Svirplelės darbų vardai ar pravardės nė kiek nenusileidžia spalvingumu pačiam vaizdui. Čia “žodynėlis“: burburkaklės – liet. k. karoliai, sutvėrimai, baubukai – bet kas, kas sutverta ir nebūtinai pagal gamtoje esančius “paveikslus“, dar yra žydinčių moterų deivių, lekuojančių šuniukėlių, žieminių (snieginių) lapių, baubukų-debesėlių ir panašių padarėlių… Vieną tokį:
…pernai padovanojau savo vyrui. Išdidžiai įsisegė į mėgstamiausią šokolado spalvos aksomo švarką ir visą mėnesį džiugino kolegas. O paskui supykęs šitą lapinuką paslėpė savaitgalio dėžutėj, sakė, nebegalįs daugiau – bendradarbiai ir užsakovai tik išsišiepę spoksodavo į jo atlapą ir nė bieso (nė baubo) negirdėdavo, kas jiems sakoma! Štai kokia baubukų galia 😉 Kartais jei gali parodyti kryptį ar patalpos paskirtį:
Ei, bet tik nepagalvokit, kad čia kokia velnių apsėsta šeimyna. Taip, šeimyna, nes ir Linos vyrui Adomui su moliu pakeliui ;). O jo darbai stilistiškai kitokie. Net jei ir pučia į tą pačią baubukų sutvėrimo dūdą, įžiūrėsit baltiškų / skandinaviškų motyvų, gerokai daugiau ornamentiškumo, o kai kur – kone tapybiško realizmo. Taigi, be raguotų miško ar pasakų padarų šiose dirbtuvėse gimsta ir angelų. Pvz. cukraus Angelų:
Ir net Princesių
Panašu, kad ir jaunoji karta uoliai darbuojasi. Jei be kurio nors čia pamatyto grožio nebegalite ramiai miegoti, rašykit: mazojilapute@gmail.com, ieškokit čia ir apgyvendinkit kokį baubą savo atlape (ar ausyse, ar ant kaklo…)
kokonas.wordpress.com 