Tortadieniai

Taip jau supuolė, kad gyvenu su birželinukais. Ech, tie vasariniai gimtadieninkai… Laimingi! Gali turbūt nukloti stalą vien braškėmis ir visi svečiai bus sotūs. Tiesa, klausimas, kiek svečių ateis:) Kiek pamenu iš vaikystės, sunku jiems būdavo rasti neišlėkusių atostogų draugų.

Na, apie draugų gausą Taline irgi geriau patylėsiu. Bet šventiškumas nuo to nedingo. Nes vien vasarinis oras – jau šventė!

Šiandien buvo Eligijaus eilė. Dovana? Hm… Dėl Talino kosminių kainų dovanos gali būti tik kas nors pilvui, akims ir nosiai pamaloninti. Tad viskas turėjo būti paprasta lengva ir be tempo. Hm, turėjo…

Deja, pastaruoju metu viskas vyksta pakniopstom, ir tortai, ir nuotraukos, ir visa kt. Virtuvė nuo ryto atrodė kaip “Vietnamas”. Viskas lipo, dribo, Upė zyzė. Bardakėlis buvo įspūdingas. Panašu, kad finišą vis tik sėkmingai pasiekiau ir pagaliau ramiai sėdėjom pajūry uostydami dumblą ir kirsdami mano kūrybą.

Žemiau: mini reportažas ir šokoladinio gardėsio receptas.

Tortą jubilijatas gavo daržovinį. Receptą rasite archyvuose. Kaip visada tas pats, bet niekada toks pat. Šį kartą naudojau avižinius miltus, o įdaras nuo šaldytuvo turinio priklausė. Maudomės mamos užaugintose rukolose ir balandūnėse (jėėėė! jos daržo gėrybės importuojamos į Taliną), neapsėjau be jų garnyrui. Noras sugalvotas, žvakutė užpūsta. Burtai pradėjo veikti ir viskas išsipildys tuoj:)!

O pavalgius jau buvo galima ir apsidairyti, kur mes ir su kuo?

pasirodo, ir smėlio pilių būta…

Ir žmonių… Spoksojom į kaimynus ir jų režisuojamą vaidinimą. Ganėtinai įspūdingai jiem išėjo. Turbūt tai buvo tikriausios ir žaviausios surežisuotos vestuvės:)

Toliau – laisvoji programa:

Kas rodė ką moka:

Kas tyliai ramiai tuštino pintinę ir kirto braškes ir per savo pilvą jau vargiai bematė kojas.

Kas bandė maudytis. Chi, chi ) -  herojaus maudynės buvo itin trumpos… Tik šį kartą ne dėl šalčio, o dėl tirštos jūros. Nesuprantu, kaip estai joje maudėsi, bet tokių maurų dar nebuvau mačiusi.

Finalui – DESERTAS. Senai šį receptą mačiau, bet laukiau progos.

Panašu į “brownie” tik ne toks saldus, nors cukraus tikrai YRA:)

Pabaigai – kava ir kelionė namo.

LINKĖJIMAI IŠ TALINO!

Tiesa, receptas.

Inspiracija kaip ir visada iš čia

Speltos miltų neradau po ranka, pakeičiau kvietiniais. Kitą kartą bandysiu su spelta, kad suvokčiau skirtumą. Bet, manau, kad valgomas buvo ir toks:)

• 145 g miltų
• 1 arb.š. kepimo miltelių
• 1/2 arb.š. druskos
• 225 g sviesto
• 215 g tamsaus Muscovado cukraus
• 2 kiaušiniai
• vanilės ankštis arba esencija
• 115 g kartaus šokolado
• 1 stiklinė verdančio vandens
• 45 g  Muscovado cukraus (jei norėsite karamelizuoti paviršių, bet tai nebūtina)

Miltus, druską, kep. miltelius sumaišykite ir padėkite į šalį. Kitame dubenyje išsukite iki purumo sviestą, pilkite cukrų, po vieną muškite kiaušinius. Viską gerai išmaišius, pilkite šlakelį vanilės esencijos arba suberkite tikros vanilės ankšties sėklytes. Tuomet pilkite kiek pravėsusį išlydytą šokoladą. O tada eilė miltų mišiniui su vandeniu. Vandenį pyliau kiek pravėsusį, ne tiesiai nuo viryklės. 1/3 miltų ir 1/3 vandens. Ir taip kol visas vanduo ir miltai baigiasi. Tešla tikrai neįprastai skysta išeina. Na, ir kepimas. Jei orkaitė tiksli vadovaukitės “101 cookbook” nurodymais. Maniškė nebuvo tobula, bet manau plius-minus pavyko. Tešlą pilkite į pailgą formą išklota kepimo popieriumi. Ir kepkite 30 min prie 190C, vėliau prie  165C papildomai 15-18 min. ( kepiau apie 20 min. kitą kartą sutrumpinsiu iki 15min.)

Iškepusį pyragą galima apibarstyti Muscovado cukrumi ir karamelizuoti paviršių įjungus ne itin karštą grilių, tik nepalikite be priežiūros, nes greitai gali sudegti, kaip ir atsitiko. 1/2  pyrago buvo išgelbėta:)

Skanaus!

Gurmanams gidas Estijoje

Radau puikų tinklalapį,kur rasite geriausius restoranus / kavinese / užeigas ne tik Taline. Ir nebūtinai be proto brangias. Už Europos Sąjungos pinigus estai taip reklamuoja savo šalį. Manau, jiems tai sekasi. Rašo apie vietinius virtuvių šefus, restoranus, originalias vietas, salas ir kitokias įdomybes. Viskas susiję su “pilvo meile”. Kam įdomi maisto kultūra ir planuojate kelionę į šiaurinę pusę (birželio 8d., spėju, plūstels šiek tiek lietuvaičių dėl Jamiroquai koncerto:)), turėtų praversti. Patikrintos kelios vietos, rašo tiesą!

Einam tikrinti toliau kol orai nelepina…

F-hoone

Ką tai reiškia? Nežinau. Ar gerai? Labai. Ar verta ten nuvykti? Būtinai. Jei mėgstate skaniai pavalgyti, paganyti akis į vietinę bohemą, jei nesikratote ex-gamyklinių pastatų.  Man čia šio vakaro atradimas. Ir dar buvau tikrai priblokšta, kad tokiose vietose egzistuoja meniu vaikams (na, gerai, nelabai kol kas dar valgoma visa tai, bet…), spec. kėdutės, vystimo kambarys, žaidimų sandėliukas. Dėl to Taliną myyyyliu.

F-hoone – nauja vieta Taline, kuri gerai vertinama vietinių valgytojų bei restoranų kritikų. Restoranas yra Kalamaja rajone, už geležinkelio stoties. Adresas – Telliskivi 60A. Gal kiek sunku rasti, net jei žinai tikslų adresą – įmanoma (apeikite kelis kart aplink namą ir rasite,  taikykite į “bromą”.) Turbūt, tai – pigiausia vieta kol kas rasta Taline (kokybės ir kainos santykis – labai teigiamas!). ir vis tiek Vilnius geroka ipigesnis, po 5  mėn. buvimo svetur galiu drąsiai teigti.

Jei kam įdomu sendaikčiai, užeikite į šalia esančią parduotuvę. Atsipūtusi šeiminkė, bardakas, pilkas storas katinas…. Dievinu tokias neišlaižytas vietas, žmonės ir jų keistumus!!

Vaizdai iš restorano.

Nuobodžiaujanti klientė…

Žmonės palangėse.

Dauguma rezervuoja staliukus, bet gal čia aktualiau vėlai vakare.

Lauke nesinorėjo stipti, bet gal kada nors bus ir čia vasarinių stebuklų!

Kvartaliukas priminė Ševčenkos gatvės urbanistinius loftus, kur kažkada gyvenau, gal dėl to tos “gamyklos” traukia

Skanaus buvimo Taline!

Vykstantiems į Taliną.

Orams susinormalizavus, norisi lėkti ir kuo daugiau apžioti. Tad lekiam ten, kur akys mato ar uoslė neša, nėra aiškios misijos. Nuogirdos ir smalsumas. Ačiū estams, kurie padeda rasti malonius užkampius. Penktadienio vakarą susikrovėm visas košes, kad pagrindinė pakeleivė leistų kuo ilgiau gėrėtis ir atsipalaiduoti, susiradom žemėlapyje “pasaulio kraštą” ir – pirmyn! Jei kas besisvečiuodami Taline norėsite labai toli nevažiuoti, o pamatyti gamtos, laukinio pajūrio ir uodų,  rekomenduoju -  “St. Peter. /Narvos” kryptis. Ties Jõelähtme nusukite nuo greitkelio. Važiuokite pajūriu. Pavadinimai kaimelių: Vihasoo, Turbuneeme, Loksa, Viinistu  t.t….  Manau rasite nesunkiai su “GPS” .
Paklaidžiokite pajūrio kaimeliais. Laukinis pajūrys – ne pliažas. Prikabinu vaizdų, ką galite rasti. Mums įspūdis buvo kaip Ventės rage, aišku, plotas didesnis. Žmonių neradom visai, tik ramybę, akmenų, keletą vištų ir daug šunų. Buvo labai žavu!

Mūsų gidas.

“Puntukai” vandenyje.

Akmeninės prieplaukos bei valtys – dažnas vaizdelis.


.

Kaip tikra miestietė, pamiršusi, kad kaimą kadaise ir aš turėjau, puoliau fotografuoti faunos. Nežinau, ar iš tos laimės, kad taip senai vištas mačiau, ar kad jos vis dar laksto laisvos…

Žemiau: vaizdai iš Turbuneeme kaimelio.

.

.

.

Liepteliai įpareigoja tingiai padrybsoti.

Laivų namelis.

“Iščiustintos” sodybos viena po kitos. Nesiliauji kliedėti kaip butų gerai, jeigu….

Ši labai priminė lietuvišką pajūrio trobą.

Lagaminus galite rasti Viinistu kaimelyje, kuriame yra keli, ne tokie jau maži restoranai prie jachtų prieplaukos. Galiu garantuotis, kad ten gausite žuvies. Pasak estų, kas nori ištrūkti iš miesto, dažnai lekia ten. Deja, tą vakarą niekas nenorėjo ištrūkti, be ramios jūros nieko nebuvo, nei undinių, nei vandenių. Turbūt dar ne sezonas…

.

Viena iš neveikiančių “valgyklų”.

O pabaigai stojom ten kur žalia, ši spalva mus lepina tikrai nesenai ir mes jos labaaaai pasiilgom.

Šiaurės gėris vasarą – ilgos dienos (Lietuvoje irgi, bet čia truputį šiauriau = ilgiau). Nors buvo apie 23val., bet geltona saulė dar maloniai spigino…

Labanakt!

Iki kitų reportažų…

Mūsų rajonėlis – Kadriorg

Išsirinkom didžiausią kontrastą Algirdo gatvei.

Rajono mini istorija. Kadriorg gimė, kai Caras Petras Didysis  nutarė pasistatyti vasarinę vilą šalia Talino. Matyt ieškojo vėsios vietos… Tą gyvenvietę jis pavadino žmonos garbei (Katarinos I vardu). Kadriorg pažodžiui reiškia “Katerinos pievelė”. Katerina = ‘Kadri’ estiškai. Pievelės iki šiol išravėtos, prižiūrėtos ir be proto prižiūrimos: rožynai, tvenkiniai, gulbės ąžuolai. Saldu, gražu ir ramu. Rūmai projektuoti italo ir turbūt tai vienintelis barokiškas pyragaitis Taline, na, bent jau toks ružaaavas ir saldus.  Šiais laikais tokie rūmai virsta muziejais, o prieš kelis amžius čia plaikstėsi pūstos suknios, lankstėsi liokajai, zujo spiečiai tarnaičių ir t.t.  Labai nesunkiai galima įsivaizduoti.

Vėliau turtingieji pradėjo statytis savas vilas. Beje, iki šiol, jei estas sako, kad turiu nuosavybės Kadriorg, į jį žiūrima su pavydu. Žavus, su istorija rajonėlis, kur ir centras šalia, ir Vana Tallinn, ir tuo pačiu daug žalumos. Kažkuo primena Žvėryną Vilniuje. Idealus rajonėlis turint vaikų. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nėra čia nė vieno stiklinio vaiduoklio. Yra, ir nemažai. Mes gyvename tokiame, bet medinių namų dauguma. Aišku, romantika turi ir kitą pusę. Daug namų malkom kūrenama. Kaip viena vietinė pasakojo,  per šalčius neturėjo keletą savaičių jokio vandens, tuomet net ir prašmatnūs raižiniai nepadeda.

Truputis vaizdų iš ten, kur esame ir ką matome kasdien.

Čia praktiškai mamų kavinė, saulėtomos dienomis vežimų kamščiai būna kaip taksi NYC gatvėse…Išgeriu ir aš ten kavos, kad akys atsivertų ir rasčiau savąjį vežimėlį…

Vestuvininkai, limuzinai dažni gyventojai šiuose parkuose…

Ne visos pievelės draugiškos keturkojams…

Jaučiu silpnybę verandoms.

Jei norėsis pabėgti iš Vana Tallinn ir negirdėti suomiškos kalbos, sėskite į šį tramvajų, tiesa, nepažadu, kad sutiksite daug vietinių, bet jausmas bus kitas. O jei norėtumete užkąsti, puiki tam vieta – “Nob” kavinukė (Köleri tn. 1, Kadriorg). Pasak vieno esto, ten skaniausia kava Taline, bet kadangi man Eligijaus niekas nepralenkia, tai ne dėl kavos ten einame. Meniu estiškas, bet padavėjos labai malonios ir alkanų nepaleis.

Iki pasimatymo Kadriorg’e!