You are currently browsing the category archive for the ‘Drabužiai’ category.
Aušra – senbuvė, “trečiametė”. Tiesą sakant, man smagu matyti tuos pačius veidus, smagu žinoti, kad kažkieno gyvenimas gerėja, gausėja, smagu stebėti, kaip kinta, tobulėja kūriniai. Niekam konkrečiai netaikau šitos beletristikos, nors rasti daugiau spalvų Aušros darbuose, kažkokį sunkiai nusakomą minkštumą, buvo labai maloni staigmena, paprastai tai išduoda pokyčius širdyje.
Purus šalis. Žalias. Eglutės neprimena?

Riešinės. Darbas kantrybės ugdymui….
Tradicijai ištikima Aušra – papuošalai:


****
O Sigita – naujokė. Bet tai čia šitoj mugėj, vilnos “pasviečiuose” ji, oi, kaip ne nauja, ne žalia… Neturiu nė menkiausio supratimo, kiek laiko trunka nuvelti toookią kolekciją, bet atrodo tai įspūdingai. Mugėj ir ieškokit šitų manekenų, Sigita su jais keliauja.




****
Kristina vėl bus. Su mamos Nijolės iš Tauragės visokiu megztu ir paskui veltu gėriu. Ir vėl vilnos norvegiškos. Ir vėl sesuo iš fiordų šalies lagaminu pritempė
. Man labai labai patiko pernykštė jų papasakota istorija apie tas vilnas. Sesės pernai buvo paskutinės mugiautojos, griaužėm meduolių likučius ir dalijomės įspūdžiais, ech…

Tai buvo priešpaskutinis įrašas, šliurinu vėlyvos vakarienės ir miegot. Negi būsiu viską suspėjusi? Gal ką praleidau?
p.s. ot… nebesuveikė internetas ir įrašo vakare neįkėlė… vadinasi, yra rytinis tas priešpaskutinis…
Šį kartą rašyti buvo lengva…
Lengvas, “orinis” logotipas

Lengva buvo bendrauti su Vaida ir Agne iš www.paukstukai.com
Lengvai, be galo grakščiai atrodo jų kūriniai:



100 % lino ir 100 % (išvirkščioji pusė) dvipusės surišamos peteliškės, 41-42 dydis.
Tikiu, kad jos lengvai suras ir savo Džnentelmenus (arba tų džentelmenų kalėdines dovanų dėžutes kalėdinėse kojinėse prie kalėdinio židinio). O paskui tai jau tikrai bus labai lengva gyventis pasirišus tokį grožį po kaklu. Ir, kaip sako “paukštukai: ” kiekviena nauja diena Jums bus šventė!” Beje, niekas nesako, kad Damoms jos netinka
…
Ringailė velia. Na, sakysit, dabar velia daug kas. Aha. Bet ji velia laaabai kruopščiai, stilingai, spalvingai, su meile ir… jumoru:

Visai dėl “obuolių” pakvaišusiai šeimynai.

Arba būsimąjam fanui. O jeigu auginate vaikus be TV ir baisiųjų kompų, rasite ir gamtinių motyvų avalynės:

Sunku patikėti, kad tos cukrinės rožės, iš tiesų – vilnonės…
O dar ji linksmina švarkus ir paltus, kad šiems žiemą nebūtų taip nyku ir šalta:


Bet čia tik mažytė dalis jos darbų. Taigi, apsiaukit veltinius (jei turit tokius) ir TAPU TAPU pas mus
Čia jau seniai seniai sau ir Julijai žadėtas staipsniuk’s. Mūsų šutvė visą vasarą prazyliojo po Lietuvą, ištaškė krūvas ežerų ir jūrą – nebeliko laiko KOKONUI. O gal ir gerai, visi pailsėjo…
Kai aną dieną garbingoji rinktinė prakišo ispanams taip negarbingai, prisiminiau ir aš patriotizmą. Oi, ne, krepšiniu tai nesergu (dar mokyklos laikais atkratė – tokias žalgas kaip aš nuolat medžiodavo sužvėrėję treneriai, nuoširdžiai nekenčiau sporto, slapstydavausi WC…) ir bendro su šia “religija” turiu tik tiek, kad vienas rinktinės ex kapitonas buvo mano darželio laikų “meilė”, o paskui klasiokas.
Čia apie kitokį patriotizmą. Eko. Vystyklinį. Ir, va, tokį su lengva ironija šiuo trispalvio pamišimo metu:

Na? Kuo ne puikus suvenyras “su meile iš Lietuvos”? “Pampersinio” amžiaus krepšio fanams tokia atributika tikrai l.tinkama, stilinga ir būtina. Ir siuvama Lietuvoje. Julija ir jos vyras siuva. Dar vienas šeimyninis tandemas. O jų 1,5m. Julius, spėju, “dirba” lakūnu-bandytoju ir kokybės kontrolieriumi
. Toooobula komanda.
Čia lininiai (nagi, baltų paveldo puoselėtojai, jamam?)

…ir kanapiniai vystyklai (70% kanapių , 30% eko medvilnės):
O čia “lindex’iniai” raštai ir specialus, orui laidus amerikoniškas audinys. Kelnaitės “atprastukės” skirtos paaugusiems veikėjams, kurie jau moka įsijungti TV ar kompą, bet dar ne visada susivokia nuosavoj fiziologijoj. Mes už ekologiją, ekonomiją ir pirmokus be “pampersų”…

Kadangi vis dar būna nuotykių su vyresnėlio tualetiniais-psichologinias baubais, tai mažylį uoliai “kamuoju” įvairiausių fasonų ir audinių eko-mada. Tiesą sakant, tas raitosi nepatenkintas, ne pagal amžių anksti kilnoja pilvą ir vartosi, bei keikiasi “baskų” kalba vos tik kiek sušlapęs, bet aš nenusileidžiu… Kas dar šiuo metu išgyvenat vystyklinę erą? Pasidalinkit patirtimi ir filosofijom. O jei pasiryšit EKO-logijai, daugkartinių sauskelnių ieškokite čia ir rašykite Julijai – julijairco@family.lt, kad (cituoju) – KUO DAUGIAU VAIKŲ, AUGTŲ SVEIKAI IR NATŪRALIAI! Va, kur tikrasis patriotizmas! Už tai ir išgerkime… stiklinę žalgiriečių reklamuoto pieno ir ropokim į lovas – ryt nauja puiki naminio maratono diena.
Foto: Julijos
Baigiasi mergos. Tikrai. Pasibaigė mūsų “rate” mergos – beveik visos ištekėjo (net tos, šmotą jaunesnės…). Apskritai, tai gerai ir gražu. Tik ką reiks veikti kitą vasarą? Pripratau, jau 5-erius metus iš eilės vis kur nors einam ar važiuojam veseliot. Ir tiek pat metų vidurvasarį kartojasi isterija: KUO APSIRENGTI??? Visko jau buvo: ir naujo, ir seno, ir kažko mėlyno, ir net skolinto (panašiai, kaip iš amerikoniškų nuotakų filmų litanijos). O ką šiemet? O kuo šiemet? Po vieno tokio “smegenų plovimo” kurso iš mano garderobo buvo ištrenkta juoda, ruda, visi dryžiukai ir kontrastingi langiukai, išguitos kelnės. Kas liko? Ogi,… nieko. Avalynės atnaujinimu uoliai rūpinasi Gilė (šuo). Todėl dabar esu laisva kaip vėjas: spintoj švaru, kišenėse skersvėjai. O troškimai gražūs, spalvoti, taškuoti:

grakštūs:

languoti

ir su didelėmis kišenėm (saldaniams slėpti):

Būna, kad braidant po internetą (kaip po itin populiarų ežerą šią išprotėjusio karščio dieną…), užeina noras palaižyti ekraną. Arba pabučiuoti
. O kartais tiesiog knieti įlįsti į kokį www ir susigrūsti maišan visa, kas patiko… Patinka iš pažiūros paprasti dalykai: spalvoti, margi, žemakulniai, liemenuoti, lininiai, medvilniniai, aksominiai, keraminiai, mediniai, stikliniai. Truputį kasdieniški, bet džiugūs. Sentimentalūs, bet kiek ironiški.
[čia ne "servyzas", čia stovelis-padėkliukas-vazelė... sausainiams. Arbatiniai džiuvesėliai ar "Gaidelis" iš tokio šedevro tikrai būtų delikatesas]

Prabangybė šaltibarčiams? Ir aš taip manau… O kokio skonio kopūstienė iš šitokio “bliūdo”!!!
Su anropologijos (www.anthropologie.eu) “mokslu” mane supažindino Šarūnė turbūt dar po jos Amerikės nr. 1. Ant “žalio” popieriaus atspausto katalogėlio vos nesutryniau bevartydama. Keistas jausmas, lyg būtum grįžusi namo. Namo, prieš kokius 50 metų. Arba į tuos, kuriuos vakar sapnavai…

…va, šitoj lovoj.
Rrrrrr… nervuoja – neturiu tokios lovos!! Gal pagerėtų į naująją tėčio gamintą spintelę susukus bent rankenėles “su polėkiu”?
Pagerėtų…
Taip, gerai išgirdote (perskaitėte) – Mūzų.
Čia Majakovskio. Mes ieškom savų…
Kam? LeMuse rudens kolekcijos fotosesijai.
Kada? Mmmm… rudeniop, turbūt per rugiapjūtę.
Kokių Mūzų? Eee…eee-ee-ee… Fotografės pageidavimai [laikykitės...]: “ieškau, ne lėliškų, ne olia lia lia pupyčių, o su charakteriu, charizma (bet tai nereiškia, kad naglų)… gali būti ryžos, gali būti dvynės, trynės, blondinės, brunetės, mulatės, didžiaakės, siauraakės, garbanės, strazdanės, putlios, “lentos” - žodžiu, Į-DO-MIOS, traukiančios dėmesį. Būtų žavu, kad LeMuse drabužiai ir mano fotkinimo stilistika nebūtų svetima”…
Nenualpote nuo tokių reikalavimų ir jų pateikimo leksikos? O gal net atpažinote save? Esate Mūza iš prigimties ir pašaukimo, tik dar niekam to nesakėt? Netylėkite kaip Marytė Melnikaitė! Rašykite – milijonų niekas nežada, bet pramogą atvirame ore su iliustracijomis, teisinga kava ir KOKONO pyragais garantuoja

*





Prisipažinsiu, šį įrašą “taupiau” Valentino dienai. Sutaupiau… (net pikta iš apmaudo nuo užgriuvusių darbų…)
“Kviečiame mus pamilti” – taip baigėsi prisitatymo laiškas KOKONUI nuo MUKU. Kas tai? Ogi TAI, ko nepamilti tiesiog neįmanoma!! Ir TAI, kas pažymėta, va, šitokia etikete ir…

… ir ką galima su pasididžiavimu vežti Londono parduotuvių išlepintai pusseserei ir jos pirmagimiui dovanų, nes TAI lietuviška! Ir dar šilta. Ir jauku. Ir natūralu. Vaikiška (bet ne barbiška). Patogu. Gal kiek nostalgiška. Tiesiog miiiiiiela…
MUKU gyvybę įkvėpė du jauni menininkai, gyvenantys po vienu stogu, besidalinantys vienu džiaugsmu – mažąja Agota (Gold Nugget – Kimono Karalienė) :

Bendrai kuriantys ir vienas kitą papildantys Dovilė ir Mindaugas —> [Dole & Mija].
O čia – Matas (Pure Joy), spėju, tokį psiaudonimą “užsidirbęs” plačia šypsena, kuri…

…paskęsta dar platesnių vilnonių kelnių super kišenėse. Mane čia papirko ta spalvota saga ir petneša “valgyk ir storėk” (arba – “augu, augu-neišaugu”, nes gi po metų kelnės gali būti nors ir iki kelių, o vis dar tikti tam pačiam Matui
)

Ši gražuolė (Kaya – Warm Beauty) man primena vieną seną pažįstamą… O ir suknutė tokia ’80-ųjų “fasono”, baisiai tiktų į mūsų vaikystės fotoalbumą. Apskritai, suknelė tiks visoms visoms gražuolėms, o kišenė – kokiai vienai kitai “Meškai šiaurėje”

MUKU jau turi ne tik fantastiškus modelius-mūzas, originalias studijos ar siuvyklos sienas (“Burdos” iškarpų “tapetai”?), bet ir krūvą naujų draugų, gerbėjų bei naujus namus - Happeak.

Na, ką? Pamilsime?
Papildyta: jei jau pamilote, rašykite info@madebymuku.com ir Jūsų Matas-Jonas-Jurgis galės užrietęs nosį vaikščiokit stilingom kelnėm su super kišenėm pilnom “bombonkių”…
Gegužės 24, sekmadienį iš ryto vėl kviečia blusų turgus mokytojų namų kiemelyje. Kiekvienas gali dalyvauti, tereikia užsiregistruoti bei žinoti ką nori veikti – prekiauti įdomiais daiktais arba savo pagamintais batais, keistis plokštelėmis, vesti mankštą ar workshop’ą ir pan. Daugiau info ir naujienas skaitykite blusų turgaus bloge. Būsim ir mes ten, jeigu duos stalą.

(foto iš blusų turgaus 2008)
Drabužių išparduotuvėje “The Brand Shop” Trakų g. 4. Nėra naujausios kolekcijos, bet dėl to ir kainos labai padorios. Užklyskite kada nors. Pagrindinė išparduotuvės idėja – originalūs drabužiai jauniems žmonėms. http://www.myspace.com/thebrandshop



Šarūnė





