You are currently browsing the monthly archive for gruodžio 2010.
Mielas Kalėdų Seneli,
rašau Tau jau po Kalėdų (chi, ir yra gi amžinų dalykų šiam pasaulyje 
), todėl pageidavimų jau nebevardinsiu, su šventėm nebesveikinsiu – ir Tave, ir visus kitus aš jau pasveikinau… mintimis ir murmesiais (Gerų Ketinimų Pašto skyriaus telegrafas, viliuosi, suprato…), rašau, nes noriu padėkoti už dovanas (visas tas, kurių net užsisakyt nespėjau…), šiltas, kvapias, saldžias, skanias, subtilias ir ypač tas nematerialias. Ačiū! Už netikėtus ir visiškai ne-rea-lius susitikimus ir naujus žmones šiemet turbūt turiu dėkoti Kažkam Kitam, a’ne? (gerai, būtinai padėkosiu).
Hm… Mūsų kalėdinės nuotraukos šiemet netipinės, nors buvo ir eglučių, ir lempučių, buvo kalakutų, meduolių, mandarinų ir kitokių gyvenimo dekoracijų. Buvo sveikinimo bučkių nepaisant pūslelinės, buvo japoniškų atvirukų su TIKRAIS linkėjimais, beveik antikvarinių “rišelje” siuvinėtų baltų (?) staltiesių ir nuoširdžių simpatijų vilnonėms dovanoms (pvz. vienos vadinasi “iiki Tallinno dabar jau nettolli”)
Apskritai, kaip visad per tokias šventes buvo sotu ir troškuliu niekas nesikamavo (čia, pasak facebook’o geriausia latte mieste )
Dar buvo beveik ne šventinio šokinėjimo apie vaikus, kaugės indų (oi, palaiminti, sumąstę indaplovę! amen…), kisieliaus ir kavos dėmių ant tų paveldėtų staltiesių bei periodiškai ir pakaitomis snaudžiančiųjų ant sofutės. Ką manai, Seneli, ar Kalėdas sutikom gerai?
Čia – Didysis Didžiųjų Pažadų sąrašas kitiems metams:
- Pirma griebsiu malonius darbus, o tie “šūdini” palauks, nes ilgai tempti jau visi vienodo “kvapo” būna…
- Prieš rėkdama ant jaunesnių ir silpnesnių (na, silpnesnių… tiesiog ūgiu ir amžiumi mažesnių) suskaičiuosiu iki 10 kokius 15 kartų. ir jei vis tiek norėsis parėkti, rėksiu 2 kartus trumpiau nei įprasta
- Iš namų į bet kur išsiruošiu 10 min. anksčiau. Tada troleibusai nepaliks vėpsoti į ūsuotą užpakalį apsikabinus stulpą bebandant atgauti kvapą… Ir gal net pavyks nebesiteisinti dėl chroniško vėlavimo.
- Eisiu miegot anksčiau, kompe mirksiu mažiau, savo artimiesiems dėmesio skirsiu daugiau – čia vienas pažadas, nes laaaabai jau visa tai susiję…
- Apskritai, ištikimiems draugams ir namiškiams būsiu dėmesingesnė, dažniau kalbinsiu gyvai, o ne virtualiai (ar telepatiškai ), dažniau vaišinsiu tikra kava, dažniau girsiu, glostysiu ar kasysiu
Ir, brangus Seneli, jei man vis tik nepavyktų visko pažadėto ištesėti, tai kitais metais dovanų aš vis tiek labai lauksiu….
Iki,
G.
Foto: Šarūnės
Tikrai taip. Dar yra.
Ramintos iš “Artpocket” nerealios sąsagos “Tu vis dar tiki vesternais” su kažkokio man nepažįstamo apačio ar kitokio “vinetu” vaizdu kiekvienoje. 
Sąsagos sidabrinės, “Vinetu” – stiklinis. Visa – rankų darbas. Ir laaaabai kruopštus. Būtų puiki dovana stilingam kontoros “liūtui”, kuriam vadyba ar kitokia kasdienybė dar neužmušė polėkio.
O čia ne sidabras . Tai ispaniško Kristinos siuntinio dalis: tekstilė, jos personažų “portretukai” kamėjose ir daaaaug fantazijos. Manyčiau, labiausiai tinka rišti po marškinių apykakle, tokia kaklaraiščio ar varlikės žavi moteriška atmaina.
Vienintelė likusi segė (Julija, pretenduoji? )
Ir pabaigai Indrės ir Co mini rankinės. Šarūnė sunumeravo fotografuodama. Ir man ta mintis patiko. Juodos. Spalvotas, ryškus, “žirniuotas” pamušalas (ot, gaila nesimato pav. …). Smulkmeniška apdaila. Tokia visai “bugi-vugi” kolekcija.
O čia “Vitaminai”. Pasiilgusioms vasaros arba bijančioms gripo. Mažytės. Lūpdažiui, mobiliukui ir nosinei. Ne, gal dar kam nors . Tokių nereikia palikti ant palangės kavinėje ar bandyti užkabinti kur nors kine. Jos nepastebimos, bet jas pagiria visi…
Kaip visada, rašykite – kokonas.blog@gmail.com. Derėsimės, jei ką….
Po mugės kilo mintis giliau pasikapstyti tose keliose internetinėse parduotuvėse, kurios dalyvavo ir tikrai labai gražiai atrodė. Gal mano rekomendacijos pravers paskutinės minutės dovanų alkiui ir stresui numalšinti
Pradėsiu nuo ne materealių dovanų, t.y. tokių, kai dovanoji galimybę patirti geras emocijas arba ko nors išmokti. “Artoteka” turi visokio bieso, paskui patikrinkite patys, o aš išrinkau dvejas kūrybines dirbtuves, visiškai skirtingoms “natūroms”.
Perkusija ir ritmas patrakėliams. Tiems, kurie “muša būgnus” net šaukštais ar pieštukais, o darbe dažnai būna priversti būti tylesni už vandenį…
Ir ebru (tapyba ant vandens) visiškoms “ramyyybėms” (arba jos siekiantiems). Rodos, čia net kvėpuoti reikia atsargiai, o vaizdai užburia ir pakeri lyg pirmą kartą pamačius gerą animaciją. Ir TO galima išmokti, viską pačiupinėti patiems!
Daugiau visko – ARTOTEKOJE
*****
Jei vis tik dovanos skirtos Kalėdų senio maišeliui ir jas smagu suvyniotas pakišti po egle, tada lįskit čia:
“Medinis arkliukas” – labai šviežia, dar medžio klijais kvepianti krautuvytė. Joje – tik lietuviški žaislai, drabužiai, naminiai muilai ir pan. gėris.
DĖMESIO!!! Specialiai “KOKONO” skaitytojams dovana – 5% nuolaida. Tereikia nuolaidų langelyje įvesti – KOKONO.
Man patiko daaaaug kas, bet dovanų idėjoms “pakišiu” keletą vaizdų iš “labai labai” operos
Retro vežimėlis lėlėms, panelėms ir kalėdinėms dovanoms:
“Medinio arkliuko” simbolis ir “logotipas”
Lėlių namas
Šis tas skanaus visai šeimai:
Ir kaklaskarės (- šalikas, arba -seilinukas (dešinėje)) kalėdiniam orui ir šventiniam stalui:
*****
“Pyplių palėpė” - tokia minkšta ir maloni vieta pirkti dovanas. Irgi mielas ir minkštas
Šitokią kepurę (tik garstyčių geltonumo) prieš kokius 25 metus turėjo Šarūnė (mūsų auksarankė močiutė mezgė…), negalėjau jos čia neparodyti – visiški SENTIMENTAI…
Ir šalikas “su polėkiu”:
Praktiškiems Dovanų Seniams – iš žavios klijuotės pasiūta prijuostė mažajam silkių pomidorų padaže valgytojui .
O tai – eglutė. Dėl jos “Palėpėje” net galima derėti šiuo metu, juk Kalėdos.
Sniegas. Nertas. Tinka ant tikros eglutės. Jei kur per šventes būtų atodrėkis ir balos, prisiminkite, kur galima įsigyti amžinų snaigių.
*****
“Jauku.lt” sykį “jaukininėjo” KOKONE, spėju, pasirausėt jų sandėliuke. Bet radau keletą ir labai ūkiškų, ir gerai “priplaukusių” dovanų idėjų, kurios mane pralinksmino, gal ir Jus įkvėps.
Duoną dabar kepa kas antra (-as). Jei norit būt originalūs – namie muškit patys sviestą
Arba pabandykit raugti kopūstus pagal senovinius receptus, aišku, būtinai medinėj bačkoj. Čia telpa 11 l, turėtų užtekti ir kaimynams..
Šita gal labiau “nuplaukusi”, nei ūkiška, bet gi labai labai praktiška – “Debesėlis”- kabykla (autorė – Rasa Sabutytė)
Čia laikrodis neskaičiuojantiems… laiko. Žodžiu, visiems laimingiems
Ekologiško, perdirbto popieriaus sieninis kalendorius (pagaminta LT) – skaičiuojantiems dienas iki kitų švenčių = laisvadienių ir atostogų”
Och… o kiek liko iki Kalėdų?
Kažkas sudovanoto mugei liko, o kažkas stebuklingu būdu dauginasi – vis rašo autoriai ir dovanoja toliau!! Tai todėl užveisėm čia kalėdinę krautuvę, kas belieka 
. Visi pinigai keliauja į “VIlties” centrą. Beje, lėlė Beatričė ne tik rado ir jau iškeliavo į namus Venecijoje, bet, pasirodo, turėjo ir nemenką “kraitį” – Mia sausainių dėžėje buvo paslėpusi solidų eurų lobį, kai apie šitą siurprizą pasakė, vos nenugriuvau – dėžę dar praėjusį sekmadienį palikau prie konteinerių!! Taip ir vaidenosi stebuklingos ir labai neblaivios bomžų Kalėdos. Bet kokias 10 min. papanikavusi ir pazyliojusi po namus atsitiktinai aptikau voką nuo atvirutės ir ten užstrigusius eurus… Laiminga stebuklinės pasakos pabaiga .
Na, pradėkim grožių apžvalgą.
Baltės dovanotos dėžutės:
“Elfė” (kartonas, dekupažas, labai labai kruopštus ir švarus darbas, skersmuo – 13,5 cm, aukštis – 9 cm) – puiki meduolių slėptuvė, dar ten tilptų puošnus eglutės žaisliukas ar tiesiog kaugė kalėdinių linkėjimų.
Kita, medinė dėželė “Lenktynių akimirka” turi ir šventinį siurprizą viduje (jo foto nesimato). Dekupažas, l.kokybiškas lakas ir veltinio vidus. 12cm x 9,5 c,m.
Jei reikia tokių grožių, rašykite komentaruose, atrašysiu į asmeninį paštą (KOKONAS tokius rodo ). O čia kai kas į dėželių vidų pretenduoja.
Och… Ilga pasaka, bet mezginiams vilnas Nijolei (nijoles.vilnoniai@gmail.com) veža tikras norvegiškas iš tikros Norvegijos ten gyvenanti dukra. Ar reikia aiškinti, kad norvegų avims tenka pasirūpinti šiltesne vilna nei bet kur kitur bliaunančioms giminaitėms? . Natūralios spalvos, labai graži apdaila ir paperkantis minkštas šiltumas.
Velti “tapukai- peliukai” maždaug 5 metų vaikui (hm, jei reikia centimetrų, brūkštelkit Nijolei, kainas irgi žino ji ).
Vaikiškos riešinės iš laaaabai minkštos angoros (čia jau ne norvegiška).
O taip šiltos “apyrankės” atrodo ant riešo. Kam jos naudingos? Hm… pvz. bebaigiamo išaugti mylimo megztuko rankovėm prailginti ar šiaip princesėms rožėms pasipuoši.
Dėkliukas kortelėms arba šiaip mažiems dalykams paslėpti (talismanui, “špargalkei”, nuolatiniam troleibuso bilietui ir t.t.). Vilnonis. Mielas.
Ir pabaigai keletas vaizdelių iš “vilnonio kampo”:
Tą superinį “Paukštukų kalendorių”, kur matote ant kampo, galima rasti ir čia:
Arba rašyti Kristinai: radiatoriaus@gmail.com
Taip, dar yra MUGĖS atspindžių ir puikių kalėdinių dovanų.Turbūt vis pildysiu šį įrašą, nes kol susigrabaliosiu visas foto, gal jau kai kas ir namus iš šių grožybių ras.
Šiandien – žaislai. Fantastiški…
Pirma (nes geltona, ir dar kitų metų simbolis ) – Inos Zuikė Gintarytė (turbūt tiktų ir suaugusioms gintarėms, kur nors mielai ant sofos atkaltės pasėdėtų, arba galėtų būti meilės talismanas paveldimas iš kartos į kartą…). Apie ją ir jos gimimo intencijas ir subtilybes rasite Inos blog’e, aš tik ne “profams” parašysiu, kad Zuikė G. pasiūta iš dirbtinio saulės ryškumo ir švelnumo kailiuko ir retro stiliaus gėlėtos medvilnės, yra visiškai saugi žaisti vaikams ir nevaikams (plastiko akys ir sąnariukai), turi ne-rea-liai gražų pasą, patvirtinantį jos kilmę, rankų darbo ir širdies šilumos “investiciją”. Sėdinčios Zuikės dydis su kaspinu apie 20 cm. Na, gražu….
O aušyš iiiilgoš iiilgoš
O ketinimai – angeliški…
Zuikė Gintarė (atkreipkite dėmesį į jos kaspino brangakmenius) reziduoja puošniame dovaniniame maišelyje ir dar turi mielą prie kailiuko derančią rankų darbo atvirutę voke (Julijos) – galima užrašyti šventinį linkėjimą.
****
Kitą be galo žavų žaislą – lėlę Beatą (eee… gal ne Nicholson ) atsiuntė iš paties Londono!!
Mia minkšto popieriaus prigrūstoje dėžėje dar paslėpė ir 3 juokingus ežiukus, kalną sausainių be gliuteno ir šiltų linkėjimų. Viską Kalėdų senio briedžiai kažkokiu nesuvokiamai greitu būdu sugebėjo per pūgą pristatyti iki mugės dienos.
Beata aprengta dar ir veltinio paltuku bei šaliku (žinia, žiema, šalta…), jos ūgis apie 35 cm, lanksčios rankos ir liaunos kojos, vėją ir kitokį nepalankų orą puikiai atlaikanti klasikinė vilnonė šukuosena ir medvilninė “oda”. Chi, turėtumėte pamatyti suknelės sagutę nugaroje – mane papirko . Lėlė pradžiugintų mielą, švelnią megytę. Be to, Beata bus supakuota kaip dovana ir į naujuosius namus atvyktų su saldžia angliška dovanike.
Čia MUGEI dovanoti kūriniai, todėl, ką pirkti už pinigus, gautus pardavus, spręsiu ne aš – bus smagu dar “šmotelį” gėrio perduoti “Vilties ugd. centrui. Beje, jie (tėveliai ir pedagogai) jau sutarė, kam skirs lėšas, sudovanotas per mugę: beveik 1/3 skirs spec. indams ir stalo įrankiams, 1/6 – mokomiesiems ir ergoterapiniams žaislams, dar dalį – vilnoniams pledams (centre gan daug nevaikštančių ar net nesėdinčių vaikų), o dar kažkokią dalelę sugebėjo atidėti “juodai dienai” – palikti sąskaitoje. Aš tikiuosi, kad jokių juodų dienų ten nebus…
Rašykit komentaruose arba kokonas.blog@gmail.com (jei greit nesureaguosiu -rėėėėkit garsiai )
Dar vis be žodžių… Kol kas tik vaizdai. Ir tai tik dalis.
Čia Šarūnės užfiksuota pati mugės pradžia:
meškių sutūpimo vieta
Sesučių meduoliai ir kojinės – klaaaasika
nerealaus skonio…
pasiruošimas su trenksmais…
jau ramiai prigulė ir…
…laukia
Lauros keksiukų “kioskelis” – išsiterliojusių laimingų vaikų “bazė”
Tai, ką dar turiu, bet jau nebetelpa (be galio ačiū Justinai ir Ramunei (jos Tildos zuikiai pozavo tik jai ) – http://picasaweb.google.com/kokonas.blog/ViltiesMuge#
O čia rašo apie Vilties mugę.
Labai tikiuosi, kad po mėnesio mano rašliavos ir tooookios “pūgos” prisiųstų grožybių jau išsirinkote dovanas, beliko užrašyti atvirutę. Arba išsiųsti linkėjimą į kaimą močiutei, seniai lankytai tetai, dar seniau matytam klasės draugui, o gal beveik nepažįstamam senam kaimynui iš antros laiptinės… Ir tegu niurzga paštininkai vėl apsikrovę darbu
Indrės dangiškos popieriaus pievos:
Ir galima čia braidyti be galo, be krašto… Bet gal padarykit tą patys .
O tai – Julijos, Atėnės (“Vilties” centro ugdytinės) mamos kūriniai:
Maža dalis to grožio, kurį rasite MUGĖJE jau rytoj, DIIIIDELĖJE šiltoje, gali būti net triukšmingoje, bet tuo žavioje “košėje”.
Lekiu stumdyti stalų, dalinti vietų (“Lemanui, Lemanui, Danieliui..”).
Bet prieš paleisdama Jus nuo tokio viso mėnesio muginio “pavadžio”, negaliu neparodyti, KAM VISA TAI. Pamenat, minėjau, kad “Vilties” ugdymo centras pirks spec. stalo įrankius sunkios koordinacijos vaikams? Man juos parodė praeitą kartą. Padarė įspūdį… Grįžusi namo, išbučiavau savo penkiametį, ryte aprėktą už išdrabstytą košę. Tikiu, padarysit tą patį pamatę Mugėje šitą inventorių, jo nusidėvėjimo per metus lygį, suvokę, koks džiaugsmas yra vandenį gerti iš norimos stiklinės, o ne tos vienintelės galimos, kur rankenėlės įsistato specialiuose intarpuose pagal tai, kiek paralyžius leidžia praskėsti rankas…
Turbūt čia tekstas nereikalingas…
Foto iš specializuoto indų katalogo.
Ką čia bekalbėt, manau, reikia ragauti.
Lauros keksiukus su su karamelės įdaru ir labai labai kalėdinius – su džiovintais vaisiais, mirkytais brendyje. Eee… niam niammm…
Ne, ne, dėžutė nevalgoma!! Ji tik pakuotė, bet užtai koookia….
****
Giedrės ir Co “kepyklėlės” asortimentas (viskas, daugiau nebesiųskit nieko – arba suėsiu ekraną, arba išeisiu bankrotan bedėliodama mintyse: šito noriu, šitą pirksiu…)
Atkreipkit dėmesį į datą kampe. Taip tai – šios nakties darbas. Šššššviežia
P.S. beje, tai dar ne paskutinis įrašas. Dar bus EPILOGAS… Pavakary.
Negalėjau neparašyt. Tai mano beveik vaikystės draugės siuntinys iš Šiaulių. Rytiniu traukiniu jį atveš mano mamaitė. Lyg ir nieko stebuklingo, bet aš žlabanoju nuo tokių paprastų ir mielų dalykų.
Ernesta, ačiū! Ir tavo trims kantriems bambliams irgi.
Receptas ant maišelio. Ateikit į MUGĘ, gausit bent nusirašyt …
p.s. O dabar einu draskyt dar vieno siuntinio. Mia‘os iš Londono. Pavydėkit man, chi, chi. Aš pavydėsiu tiems, kam tas grožis atiteks…
Chi, aš ištvermingesnė už TEO internetą – užsilenkė šiandien pusdieniukui pailsėti. Pailsėjo, o dabar dar turi keletą vaizdų ir tekstų:
Prekės pavadinimas
Vitaminai
• Rankų darbas.
• Unikalūs, vienetiniai, išskirtinio dizaino modeliai.
• Patogumas, nevaržantys judesių rūbeliai, avalynė.
Konservantai
Mažas dydis, skirta tik vaikams.
Fizinės savybės
• Natūralūs, ekologiški arba specialiai vaikams skirti siūlai.
• Natūrali vilna.
Naudojimas
kasdien, švenčių proga ir visada, kada norima gražiai atrodyti.
Galiojimo laikas
vaikystė – batukai iki 1 m., rūbeliai iki 3 m.
Skanaus! ,
Inga iš “Tactus vitea”
Ir pridėjo keletą paveikslėlių “vitamininių”:
Na, aš atrinkau žalius, bet yra ir raudonų, rožinių, baltų… “vitaminų”. Prie jų bus dar visiškai fantastinių kvapių dalykų. Natūralių. Skirtų žmonėms, kurie… dar negimė!!
****
Kita “opera”. Ir čia “orkestras” (che, che, spėkit, miesčionys, kas tai? jei neatspėsit, kailį iškaršiu )
Vilnos karšimo mašinaaa!!
Nuotraukas atsiuntė Donatas, o visa tikrame ūkyje sušilusi kompanija vadinasi -
Iš lietuviškų avinų vilnų ta baisinga mašina karšia visokį gėrį, su kuriuo nebus baisios jokios pūgos, Sibiro žiaurumo speigai ar pirties karštis. Žodžiu, neperkais ir nenušals nei ausys…
…nei nagai,
…nei ragai
Turbūt ir šeštadienio mugėje šiltas “bardakėlis” atrodys panašiai taip: vilnoniai patalai ir patalėliai, velti švarkai, šlepetės, šalikai…
****
Dovilės “Nykštukų spąstai” (čia mano pavadinimas kažkokiam nerealaus trapaus grožio daiktui) yra siuvinėta, rankomis ir širdimi išdabinta kabyklėlė saldainiams ir svarbiems norams (adresuotiems nykštukams ir fėjoms ).
Labai knieti pamatyti ir pačiupinėti viską gyvai!
****
Tai Kūčios bus laisvos? Jau nuspręsta – dirbti nereikės. Ką gi, atidirbkim šeštadienį prieš tai, o paskui pasipuoškim eglutę ir… kalėdokim . O kuo puošim?
Močiutės guzikais.
Gerais ketinimais ir pažadais (beje, tas vilnonis kamuoliukas – adatinė!)
Vaikystės prisiminimas ir širdies troškimais.
Jei tokie pasiūlymai jums priimtini, ieškokite MUGĖJE “Kitokių amatų”. Labai tikiuosi, jų neužpustys sodyboje…
****
Pabaigai – dar sauja “vitaminų”. Šito grožio technologija lyg ir netinka į kompaniją jau aprašytiems darbams, bet nuotaika ir spalvos man pasirodė kažkuo artimos. Marija žadėjo visa tai užnešti į mugę, lauksiu. Nekantriai…
