You are currently browsing the monthly archive for lapkričio 2010.
Ne, nesu beraštė, tikrai taip – “y” 
Prieš gerus metus užsimušdama ieškojau vyriškos dovanos. Ir tada toptelėjo: o kodėl nepakeitus vyro “nivėjų” ir “old spaisų” kuo nors natūralesniu, kuo nors ne tokiu aitriu? Aha… Pabandykit: arba brangu be galo be krašto, arba visai ir nenatūralu… Tada paprašiau marmozelės Vilmos, kad man ką sumaišytų. Ji nusijuokė, kad maišyti reiktų ne man, o tam, kuris barzdą tuo mišiniu šlakstys – jam turi patikti. Kadangi turėjo būti siurprizas, tai tiko / patiko ir mano parinkta pačiulių kompozicija, bet dabar jau yra vyrams ir pačių VYRŲ išsirinktas kvapas (levandų, ramunėlių ir imbierinės citrinžolės “trio”). Geriausiais įvertinimas mano tuo metu originaliai dovanai buvo tai, kad po gero pusmečio išsunkęs paskutinį lašą to “barzdos” aliejaus, nenulėkė pirkti anų “nivėjų” į artimiausią “IKI”. Dabar lentynėlėje stovi “Myster’is”. Chi, tai ką šiemet pakuot po eglute? Hm…
MUGĖJE Vilma pažadėjo labai įvairų vaizdą. Ir krūvas naujienų. Na, pabandom išsirinkti
Gal kvepalą?
Ir JAM, ir JAI tinka šis:
Fužeras nr. 1
Mėgstantiems sunkius: žemės, medžių ir prieskonių aromatus. Tai saldžiai, karčiai šildantys kvepalai, kurie įžemina, apgaubia saugiu rūbu. Arabinis jazminaitis poroje su indišku kumynu kuria netikėtą dabartį, primena kažką patirto, bet neišgyvento. Jiems antrina kvapusis ajeras, ąžuolo kerpės, laukinis Provanso čiobrelis paskleidžia kompoziciją erdvėje. Intensyvus, prabangus, labai ilgai išliekantis aromatas.
Nauji, purškiami kvepalai su eteriniais aliejais skirti norintiems kvepėti ne tik sau, bet ir kitiems.
“OM” – lengvas henos žiedų virpėjimas citrusų fone. “LABAI LABAI” - darni dervos, citrusų ir rozmarinų kompozicija (tokie anksčiau buvo aliejiniai). “BORDO” kvepia prabanga, kurioje šafranas jungiasi su spygliuočiais ir balzaminiais tonais. “ŠERBETAS” - juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą.
O gal kremą?
Iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų aliejų, sviestmedžio sviesto ir levandų, labdanum, citrinų eteriniai aliejų. Jau kvepia…
Arba lūpoms (spėju, galima ir valgyti )
Tikrai galima, žiū, kas parašyta: “Nepasotinamo aromato, turtingos sudėties balzamas. Kvepia šokoladu, kava ir gaivia pipirmėte.”
O čia praktiškoms “natūroms”:
Plaukų kaukė iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų, simondsijų, avokadų aliejų su santalų, rozmarinų, levandų, pačiulių eteriniais aliejais.
Arba:
Saugus, natūralus dezodorantas su alūno milteliais naikina nemalonų prakaito kvapą.
Arba:
Makiažo valiklis. Ramunėlių, pelargonijų vandenys tausoja ir drėkina jautrią paakių odą, simondsijų aliejus ją maitina. Riebesnei odai tinkamas naudoti vietoje kremo. (Vadinasi, tiks ir ekonomiškiems “Kalėdų seniams )
Na, ir pabaigai pasiūlymas bijantiems, kad nepataikys išrinkti asmeninės kvapnios dovanos. Rinkitės mažiau asmenišką, bet nemažiau kvapnų variantą – patalpų gaiviklį. Be jokių chemijų.
Uh, išuostysim viską MUGĖJ
|
“ŠERBETAS” – juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą. |
Jau seniausiai pradėtas ir vis atidėtas įrašas. Bandau pavyti laiką: iki mugės liko 2 savaitės, mano e-paštas vis dar užgrūstas besiregistruojančių dalyvių vardų ir jų darbų vaizdų – džiugu! – tik aš grūdu juos į tą savo “sandėliuką” ir vis skaitau naujus laiškelius, vis naujus ir naujus, ir naujus… Ir vien aktyvių dalyvių (t.y. asmeniškai dalyvausiančių) yra jau gerokai daugiau nei 40. O dar bus žavių mugei dovanotų kūrinių iš visur, nuo Ispanijos, Anglijos iki Utenos ir vienkiemio už Šiaulių. Ooooch, gėris…
Dabar devizas – mažiau kalbų, daugiau vaizdų:).
Pristatau Monikos ir Co dirbtuvių užkulisius. Pripažinkit, labai smagu žiūrėti per petį, kai kas nors pradeda piešt ir ant tuščio lapo ryškėja kažkas, ko dar neatpažįsti. Arba kai minko molį ir net “niežti”, kaip smalsu sužinot į ką tas molio šmotas pavirs.
Čia jau džiūna…
… ir rikiuojasi visa gvardija.
O tai turėtų būti segama į atlapus (arba kitur…).
Hm, beveik kamėjos…
…ir beveik vilko dantų karoliai (auskarai)
Papuošalai skirtingiems “paukščiams”.
Irrrr…. “sunkioji artilerija”!! Indų vaizdų turiu ir daugiau, bet ateikit į Mugę ir patys pamatysit: nuo ” archeologinių iškasenų” iki optinio meno pavyzdžių ant kavos padėkliukų…
…ir servizų (nors šis, gal koks spec. užsakymas, tiesiog troškau parodyti autorių galimybių skalę, ar pavyko? )
Kas dar bus iš keramikų? Skubu su džiugesiu pranešti – jau pažįstama Svirplelė!! Ką čia daug bekalbėt? Rezervuojam stalą sutvėrimams
Ir laukiam visų, kas ieško originalių dovanų!
Ššššššaltaaaaa!!! Ausys raitosi. Kas nutiko šiųmečiam tokiam humaniškam lapkričiui? Baigiasi, nes tik tiek teliko…
Klaikybė!! Tai iki MUGĖS tik 13 dienį??? Siųskit greitai toną Laiko! Kartu su savo rankdarbių nuotraukom… Nes aš vos spėju sandėliuot gėrį ir grožį. KOKONAS ne ką iš to sandėliuko dar ir matė.
Gerai, užteks “bėdavot”, verčiau užeikit į vieną tokią be proto fantastišką “kamarėlę”. Jos šeimininkė Violeta laisvai galėtų tilpti į KOKONO pradėtą “ciklą” apie širdies kelius, kai žmonės imasi to, kas miela širdžiai, nepaisydami savo diplomų. Bet gal šį kartą pavaidinkim Kalėdų elfų dirbtuves beveik be komentarų, nes “Žaislų turgaus” sandėliuke facebook’e vaizdai iškalbingesni už mano rašliavą
Tik dar vienas klausimas: ar kolekcionuojate sagas? Ne? Tada pasirauskite stalčiuose ar mamų slaptose dėžutėse ir į MUGĘ atneškit po kokį “trofėjų” – perduosim Violetos meškinams ir katinams, bus jiems… nosys.
Nes čia žaislai siuvami su išmone ir meile…
Bet ir tokią meilę reikia pirma pasižymėti pieštuku 
O čia turgaus visai neturginė technika:
Čia apie ateities planus…
…apie šv. vardus…
…kitų metų simbolius…
…ir kaimyno iš 4 aukšto portretus
Taigi, jeigu nusprendėt kokia nors proga pralinksminti artimą savo,
… užsukite į šitą turgų:
P.S. Absoliučiai visi vaizdai – Violetos (aaaačiū!!), jei jų dar mažai, užsukit gruodžio 11d. į MUGĘ arba www.facebook.com/ZaisluTurgus
P.P.S. arba:
- rašyti zaisluturgus@gmail.com
- užsisakyti
- sulaukti per ̴ 2 sav.
- niurkyti ir mėgautis
Ryt-poryt meteorologai žada sniegą ir šaltį, t.y. žiemą, prekybos centrai spindi naujais brangiais žaislais, spyyygina senas kalėdines daineles – vadinasi, jau galima legaliai kliedėti šventėm. O čia dar Kristina atsiuntė, va, tokį skanumą:
ir nedrąsiai parašė, kad jos (cituoju) – trys sesės-kepėjėlės ir nuostabūs pagalbininkai elfai, kurie neleidžia liūdėti kai liūdna, tingėti kai tingisi – joks UAB’as, kad neturi jokių patentų, leidimų ir pažymų. Paklausė, ar mes priimsiame jas į MUGĘ ir man pasidarė… l. smagu. Tai ir ačiū, Die, kad ne UAB’as, ir gerai, kad privati iniciatyva ir asmeninė atsakomybė už savo darbus, žodžius, norus ir… kepinius, vėl atsigauna ant Lietuvos!! Man smagu būdavo nulėkti kaime pas kaimynę Janiną, kai ji kepdavo kokius 9 tortus su cukrinėm gulbėm žele baloj (eee… ežere ) kažkieno vestuvių baliui. Tykodavau kokio nepavykusio, apykreivio, išbrokuoto gulbės kaklo ar sutrupėjusio torto blyno. Jos meilė romo esencijai dabar turbūt nudobtų bet kurį subtilų skonio žinovą, bet kam rūpėjo tada? Kaimynai ir aplinkinių kaimų veseliotojai būriais plūsdavo firminių Janės tortų. Kvepėdavo tas romas…
Oi, čia visiškai lyrinis nukrypimas, o romo esencija nieko bendra neturi su meduoliniais namais…
Laura irgi keps. Kažką panašaus, tik žiemiškesnio:
Ir ji klausė to, kas nedavė ramybės visoms “virtuvės fėjoms” susiruošusioms pradžiuginti MUGĘ: o kaip leidimai, o kaip veterinarinė tarnyba? Iš visos širdies ir su protu (be žalių kiaušinių, mėsos, šv. plaktos gietinėlės ar kokių kitų greitai gendančių, šaldytuvo reikalaujančių rizikingų produktų, aišku, be “chemijos”) iškepti ar išvirti saldumynai tikrai neužklius jokiai tarnybai, nes:
- prekiaujama bus labai mažoje, uždaroje erdvėje, ne lauke
- maistas bus uždengtas ar supakuotas
- MUGĖ labdaringa, t.y. ne pasipelnymo siekiama, mugiautojus šiuo atveju prekybininkais sunku pavadinti.
Taip buvo paaiškinta Vilniaus regioninei maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui ir jis patikino, kad suprantąs tokių renginių specifiką, dėl saujos meduolių iškeptų savoj virtuvėj niekas jokių leidimų nereikalaus… VALIO! Bėgam imbierinių sausainių kepti ir durų puošti. “Ką? Jau?” – “O ką? Jei, va, taip, tai jau galima”:
Rasa veria papuošalus, kepa duoną ir puošia eglutes jau dabar. Smagu? Smagu!
O mums smagu, kad ji vienintelė (kol kas) MUGĖS floristė. Smagu, ne kad vienintelė, smagu, kad žmonės išradingi ir MUGĖ bus marga ir graži…
Gavau!! Nebeištvėriau – sudraskiau (išpuoštą pakuotę)!!!! Lėksiu rytoj į “fotoatelje”, o tada pranešiu ir jums, ką atsiuntė Kalėdų Mugei
Oi, kaip sunku buvo nepasiklysti toje mugei ruošiamų papuošalų “dėžutėj” (visoj skrynioj!) – autorių nemažai, o jau tų grožių kiek! Prisikopijavau begales iš duotų nuorodų, paskui pradėjau baisėtis, kad nebeužteks KOKONO “atminties” (tinklaraščiui duoto limito) ir pradėjau rūšiuoti, grupuoti, “trumpinti”, žodžiu. Bandžiau rasti kuo labiau išsiskiriančių darbų, tokių “vizitinių kortelių”… Todėl vaizdas gal kiek paviršutinis, epizodinis, norėdami pamatyti visą papuošalų gausą, būtinai patikrinkite ir patikusio autoriaus (visi autorių vardai – aktyvios nuorodos) www, gerai? Na, ir žinoma, mugės prekystalius .
Pradedu nuo pirmosios užsiregistravusios, “Mėlynių upės” Raimondos ir jos eglučių (kalėdiškiau jau nebebūna..)
Rožės. Arba nuo kaizerio Vilhelmo eglutės, arba iš Sniego Karalienės lobio
“Nykštukai”
Žuvėdrinė sagė
Aušros – pernykštės mugiautojos – fimo “tapyba” ir santūrios aristokratės šilko-žalvario “palikimas” :
O čia Revekos
žieminiai “deimantai” ir perlai…
.. ir vasarinės gėlės.
Neringos iš “Smilgos papuošalų namų” sapnų gaudyklės,
stebuklingos “povo plunksnos”,
tekstilinės rožės,
laumių raganų kerai
ir tiesiog prie eglutės tinkantys kalėdiniai burbulai.
Šį kartą tiek, bet bus daugiau… (o jei jau įkritot į autorių visų darbų “jūrą”, tai grįžkit iki rytojaus – bus naujų… “jūrų” ir “upių” )
“Svirplelę” (Liną) “radau” lygiai prieš metus. Ir iš karto apsiseilėjau…
…ir įsimylėjau.
Iš pat pradžių, ryškias spalvas ir “baubukus”:
Paskui meškiukus (net ir tuos, kurie “serga” vėjaraupiais):
Tada paukštukus:
ir kitokius sutvėrimus,
…kurių Linos dirbtuvėje apstu. Ir jie labai vislūs
Net tiksliai nežinau, ar tikrai keramika yra Linos “širdies kelias”, gal tik laikinas “takelis”. Ji pati sako: “Buvau juvelyre, tikiuosi ja vėl būti.” O kol kas: “Eksperimentuoju su dažais paišydama iliustracijas, eksperimentuoju su emalėm, tepdama jas ant sidabro, vario. Eksperimentuoju su glazūrom, pigmentais, angobais…”
Dievaži, net labai neprastai sekasi tie eksperimentai, ir aš mielai priglausčiau ir tuos 30% griežtos jos pačios kontrolės nepraėjusių Linos darbų, kuriuos dabar atiduoda savo dukterims pažaisti. Dar prisipažįsta darantis bandymus su maistu, vilnoniais ar baltais drabužiais ir raudonais pledukais skalbyklėje, o dar dievinanti pieninį šokoladą ir mielai sutiktų būti juo papirkta. Beje, Svirplelės darbų vardai ar pravardės nė kiek nenusileidžia spalvingumu pačiam vaizdui. Čia “žodynėlis”: burburkaklės – liet. k. karoliai, sutvėrimai, baubukai – bet kas, kas sutverta ir nebūtinai pagal gamtoje esančius “paveikslus”, dar yra žydinčių moterų deivių, lekuojančių šuniukėlių, žieminių (snieginių) lapių, baubukų-debesėlių ir panašių padarėlių… Vieną tokį:
…pernai padovanojau savo vyrui. Išdidžiai įsisegė į mėgstamiausią šokolado spalvos aksomo švarką ir visą mėnesį džiugino kolegas. O paskui supykęs šitą lapinuką paslėpė savaitgalio dėžutėj, sakė, nebegalįs daugiau – bendradarbiai ir užsakovai tik išsišiepę spoksodavo į jo atlapą ir nė bieso (nė baubo) negirdėdavo, kas jiems sakoma! Štai kokia baubukų galia Kartais jei gali parodyti kryptį ar patalpos paskirtį:
Ei, bet tik nepagalvokit, kad čia kokia velnių apsėsta šeimyna. Taip, šeimyna, nes ir Linos vyrui Adomui su moliu pakeliui . O jo darbai stilistiškai kitokie. Net jei ir pučia į tą pačią baubukų sutvėrimo dūdą, įžiūrėsit baltiškų / skandinaviškų motyvų, gerokai daugiau ornamentiškumo, o kai kur – kone tapybiško realizmo. Taigi, be raguotų miško ar pasakų padarų šiose dirbtuvėse gimsta ir angelų. Pvz. cukraus Angelų:
Ir net Princesių
Panašu, kad ir jaunoji karta uoliai darbuojasi. Jei be kurio nors čia pamatyto grožio nebegalite ramiai miegoti, rašykit: mazojilapute@gmail.com, ieškokit čia ir apgyvendinkit kokį baubą savo atlape (ar ausyse, ar ant kaklo…)
Ėėėė… aš neužuodžiu – vis dar sloga, bet užtai man Kalėdos vaidenasi. Rimtai, mugei siunčiamuose grožiuose (kol kas tik virtualiu pavidalu) matau eglutės burbulus, meduolius, briedžius ir raudonus dovanų maišelius (net jei iš tiesų tai rankų darbo papuošalai, dekupažiniai, megzti ar siūti šedevrai). Kadangi “siuntų” gaunu tuntais ir kasdien, tai ir vaidenasi kasdien. Paprastai puolu raustis nuorodose, pasiklystu, užsimirštu, pradedu čepsėti, “matuotis”, pametu laiko nuojautą ir dabar KOKONO juodraščių skyriuje “n” pradėtų reportažų iš Kalėdų elfų (Kristinos pavadinimas) dirbtuvių ir virtuvių, o mano dantinga sąžinė graužia mane pusę nakties – iki mugės liko lygiai mėnuo, o aš nieko nespėju. Ne, NIEKO!
Užtai tie kalėdiniai “elfai” jau prikūrė ir prigamino visko
Rasa po savo tikrai labai kalėdiniais darbais parašė ir labai kalėdinį laiškiuką:
“Artėjant Kalėdoms rankų darbo šventiniais žaisliukais namus paversite tikra kalėdine oaze. Grožis visur ir visada laukiamas svečias. Aš padėsiu, kad Jūsų šventės metu jis būtų ne tik svečias, bet kartu suteiktų šventei jaukią, malonią, šiltą aplinką. O ir po švenčių dar ilgai džiugintų širdis. Ar jau kvepia pas Jus Kalėdomis? Leiskite man i Jūsų namus atnešti šios nuostabios šventės kvapą…”
(plastikas, dekupažas, 12 cm skersmuo)
Na, jau užuodžiat Kalėdas? Ne? Tai išgerkit kokios kalėdinės arbatos su cinamonais ar imbieru. Arba ir tuo, ir tuo
Arbatos dėžutė (dekupažas, 16x16x7,5 cm), nors galėtų būti ir prisiekusios sodininkės retų sėklų kolekcijos slėptuve
Visai talpi kraitelė “Gėlių kompozicija” laikraščiams, “Žmonių” žurnalams arba kalėdiniam saldainių grobiui…
Knygų skirtukai – knygų “graužikams” skirtos dovanos. Arba priedas prie dovanos (popierius, dekupažas)
Botanikos (zoologijos) mėgėjams (dekupažas, medis, žalvaris)
Širdys iš visos širdies (houlitas, žalvaris)
Originaliai dekoruotos odinės moteriškos pirštinės – dar nematytas rankdarbis jų jūroj…
Jeigu dar nepakvipo Kalėdom, pasilenkit arčiau ekrano dabar
Na? Čia Jekaterinos rankų darbo muilai.
Natūralūs, be sintetinių priedų, be jokių kitų cheminių “baisuoklių”, o jei pradėsiu vardinti jų gėrį: kokosų, palmių, alyvuogių, abrikosų kauliukų, jojobos, vynuogių kauliukų ir eteriniai aliejai, kakavos sviestas, raudonasis, juodasis ar žydrasis molis, cinamonai, ciberžolės, čiobreliai, mėtos, levandos, rozmarinai, ramunėlės… Negi dar neužuodžiat švenčių???? Marš, tikrintis uoslės!!
Jekaterina atsiųs visą šitą gėrį per “kurjerį” ir kas tai bus tiksliai dar neišduoda. Ir neišduoda, kaip bus supakuota, o tai padaryta bus tikrai taip, kad gaila bus pakuotę plėšyti:
Nuotraukoje dešinėje – lūpų balzamas, jo irgi, sakė, “užmaišys”. Yyyyyy!!! Laukiu siuntinio ir Kalėdų
P.S. ačiū Kristinai už paskolintą foto iš savo “muilinio laimikio”.
Taip ir vadinasi “Bukčiom dienoraštyje” ką tik apsigyvenęs staipsnelis ir… avelės. Beveik viską čia ir perrašau: labai jau poetiškai kvepia. O svarbiausia tai – pirmieji šiųmetės mugės gyventojai, dalyvautojai, “liežuvautojai” (kaip išversti ne itin nesimpatišką barbarizmą – “tyzeriai” (angl. teaser) ką nors skirtą paerzinti, seilę pavarvinti, liežuvį iškišus?). Žodžiu, žiūrėkit, ką jau turim, kas jau bus ir laukit naujų žinių. Ar gyvulių
“Vienoje mano “darbo” kambariuko kertėje riogso tokia nemaža skrynia. Na, riogso ir tegu sau riogso, ko jau čia, rodos, apie tokį, ne itin svarbų, objektą rašinėti dar… Bet visa istorija apie tos skrynios turinį. Tai va, toje mano, aukščiau paminėtoje, skrynioje nugulė įvairaus ‘plauko’ avys. Tokios taikios, paprastos ir mėgstančios įsivaizduoti. Vaizduojasi jos ten visokias pasakas apie dangaus kūnus ir kitus nepasiekiamus nutikimus. Ir dar priedo- švelniai ir neįkyriai kvepia, o gal kvapsnoja…
Visos šios pasakorės avys dalyvaus Vilties mugėje.
O aš, pagauta įkvėpimo, fantazuoju minkštu avytišku jaukumu alsuojančias fantazijas ir nujaučiu, kad greitu laiku papasakosiu dar ne vieną trumpą istoriją apie skrynios turinį ir avis- paprastas, jaukias ir truputį sparnuotas…
Kristina
Ką čia bepridursi? Mmm… gal tik, kad man į tas aveles bežiūrint žiovulys žandenas pradėjo draskyt (oi, ne iš nuobodulio berašant, ne!!). Nagi, čia juk puiki kalėdinė dovana kokiai nemigos kamuojamai personai: avys (1, 2, 3… 104, 105, 106…), levandos, pasakų pagalvėlė po pagalve…
Aaaa…… labanakt!
