Kokios Kalėdos be žaislų? Perkam, siuvam, mezgam vaikams, saviems ar šiaip brangiems, gal net nepažįstamiems. Gaunam patys, jei dūšioj esam vaikai ar dar prisimenam koks tai jausmas. Hm… Kažkodėl suspaudė gerklę – prieš tokias šventes yra proga prisiminti savo vaikystės žaislus ir visas į širdį įstrigusias Kalėdų Senelio dovanas. Ir neišsipildžiusius norus, surašytus ant languoto popieriaus paprastame voke be pašto ženklo, bet stropiai iškeverzotu adresu: “Į Šiaurės ašigalį…” Apie kokį žaislą svajojot vaikystėj? Gal rasit jį čia…

Siūtą pliušių Mataušiuką

Megztą “frantą” raudonu švarkeliu

Egzotišką lėlę iš … Šiaurės ašigalio, Kalėdų Senio kaimynę ;)

Zuikių šeimyną

ar kitokį vaikystės priminimą…

(į šitą šeimyninę nuotrauką ramiai žiūrėti negaliu – akys rasoja…  ar čia jau man protelis nuo tokio kiekio gėrio skystėja? :) )

Bet jei jau ne nuo sentimentų, tai dėl šitų prabangių retro auto “lietais ratlankiais” galvas tikrai ne gėda pamesti:

O spėkit, kas čia?

Ką tiksliai turės, medinių stebuklų pardavėjas nesakė, bet juk ir “tikri” kalėdiniai seniai apie dovanų asortimentą nutyli…