“Pažadus reikia vykdyti, jei nenori degraduoti” – pasakė mano būsimasis vyras prieš… eeee…. vaje, negi jau tiek daug metų?!! Nebeprisimenu, apie ką tuomet buvo tie pažadai, bet su šiuo “gyvenimo moto” 100% sutinku.

Tai va, seniai seniai prisižadėjau papasakoti apie mūsų “gurmanų klubą”, o paskutiniame “klubo” susiėjime-degustacijoje prisidievagojau parašysianti apie alyvų aliejų. Nebuvo sunku, nes ir degustavom… gryną aliejų.

Taigi, nuo pradžių. Vieną praeitų metų liepos dieną bendrom jėgom surezgėm planą-chuliganą apie vieną “aklą” pasimatymą tikrai geras akis turintiems jaunuoliams. Šie buvo gan įtarūs ir nepatiklūs, todėl “klastą” kilo mintis užmaskuoti gastronominiu vakarėliu. O mintis paprasta – “restoranas kažkieno namuose”, t.y. susirenkame, gaminame, ragaujame. Pirmajam pasimatymui-susirinkimui-kepimui-virimui išsirinkom erdvę naujų stilingų Mildos namų virtuvę ir terasą, sukurpėm ir nupiešėm kvietimą ir vakarėlis puikiai pavyko: virtuvės eksperimentai, nauji draugai, šilti plepesiai, tikra masala, tikra itališka kava (nesvarbu, kad kavos gėrimo laikas tikrą italą – romėną tiesiog pritrenkė, chi, vis tiek išlakė cappuccino ;)), o svarbiausia, dviejų vienišių supažindituves po metų vainikavo… vestuvės. Po tokios “pirmojo blyno” sėkmės, vakarėliai prie puodų ir keptuvių buvo skambiai pakrikštyti “GURMANŲ KLUBU” ir jau be jokių klastų ir išankstinių planų gan tvarkingai tęsėsi beveik metus. Vieta kito rotacijos principu, tema arba buvo, arba ne, bet visada galiojo pirminės taisyklės – gaminama turi būti vietoje, visi yra virtuvės šefai, “restorane” vėpsotojų prie staliukų nėr.

Bet gi viskas išsikvempia ar nuvysta, jei nelaistoma. “Gurmanų klubas” irgi vyto. Ir čia Eligijui kilo idėja jį palaistyti… alyvų aliejumi. Prisipažinsiu, mintis apie gryno aliejaus (tegu ir laaaaaaabai gero) ragavimą, man buvo keistoka: “kaip? taip šaukštu ir kabinsim? juk aliejus ne… degtinė, daug neišgersi ;), ką jau aš čia tokio skanaus jausiu, kokios dar informacijos gausiu?” Degustacijai vieta eilės tvarka “iškrito” mūsų namuose, ir nustebau, kai kupiną dėžę skimbčiojančių butelių atsinešęs Mindaugas pasakojimu apie ne vyną, ne šokoladą, ir net ne apie krizę, o tiesiog alyvų aliejų sugebėjo nustelbti vaikų, naujų šunų, CD pasakų šurmulį. Na, jei jau teisybę, turbūt taip ir turėjo būti, nes aliejuje jaunas vyras “mirksta” jau tiesiogine prasme – į Lietuvą veža graikišką aliejų iš Kretos (www.alyvuogiualiejus.lt), ir juokėsi, kad jo žmona alyvų aliejų ant galvos pilasi, t.y. naudoja plaukų kaukėms (išbandžiau, plaukai blizga, tik maniškiams gal per riebu vis tik, o va, masažo aliejaus jau senokai nebeperkam, tinka šis, jau vien dėl butelio grožio ;)). Šiaip jau, mūsų šeimyna, pasirodo, kaip tikri graikai gryno alyvų aliejaus sunaudoja po kibirą per mėnesį, todėl statistika pamalonino – nesam atsilikę ;)., bet bendrai Lietuvoje daugiausiai sunaudojama gan prasto saulėgrąžų, rapsų ir sojų aliejaus, be to jis skirstomas, t.y. neva skiriamas kepimui, virimui, salotoms… Mindaugas šyptelėjo paklaustas: “Aliejus yra aliejus. Ar jį kepi ar virsi vistiek į pilvą supilsi ir… įsisąvinsi.” Išvada: geriau mažiau, bet kokybiško, nes viskas ką praryji bet kokiu pavidalu, tampa tavo dalimi, o kepenys etikečių neskaito, reklamos nemato… Užtai puikiai jaučia.

Taigi, AR ŽINOTE, KAD:

  • Čia ne slyvos, o alyvuogės ;)
  • Alyvuogių aliejų organizmas pasisavina 100%, todėl jis toks nepakeičiamas.
  • Alyvuogės – vienintelis aliejinis vaisius, iš kurio aliejus gaunamas tiesiog spaudžiant, o spaudimo technologija beveik nepakitusi išliko 5 000 m. Seniausias žinomas aliejaus spaudimo būdas – spausti kojomis arba rankomis, naudojant akmeninę grūstuvę. O  šiandien  rasitite ir asilų ar mulų sukamų presų alyvuogių malūnuose, ir gamybos įmonių su pačiomis naujausiomis technologijomis bei įranga, bet visur alyvuogės tiesiog sunkiamos.
  • Alyvuogės turi būti išspaudžiamos per 24 val., jei oras šiltas, jei vėsiau – per 48 val. Tik per šį laiką, skaičiuojamą nuo nuskynimo, išspaustas aliejus gali būti laikomas pačios aukščiausio kokybės. Vėliau alyvuogėse prasideda fermentacija ir aliejaus maistiniai rodikliai pakinta.
  • Alyvų aliejus mažina “blogo” cholesterolio ir didina “gerojo” kiekį kraujyje.
  • Rekomenduojamas sergant žarnyno, skrandžio ligomis, net navikinėmis.
  • Alyvuogių aliejus – puikus kitų maistui vartojamų riebalų pakaitalas, sumažinantis spaudimą, širdies ligų riziką, apsaugantis nuo tulžies akmenligės, per didelio cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje, padedantis įsisavinti vitaminus A, D, E (viename šaukštealiejaus yra 1,6 mg vitamino E – 8 proc. rekomenduojamos dienos normos), K ir kitus, pagreitinantis žaizdų gijimą, reguliuojantis metabolizmą, netgi turintis anticeliulitinį poveikį.
  • Jame esantys natūralūs antioksidantai stabdo organizmo senėjimo procesą.

Puikiai skamba, ar ne? Nebūtina aliejų gerti (nors sergant vėžiu, girdėjau, gydytojai būtent taip ir pataria, o pvz. populiariajai kepenų valymo procedūrai irgi skiriama gerti aliejaus), galima vartoti kitu būdu. Mes ragaudami tiesiog dažėm duoną (itališka ciabata + graikiškas aliejus = fantastiškas derinys). Paskui pylėm ant alyvuogių:

Užpilas alyvuogėms

  • alyvuogių aliejaus (tiek, kad pusiau apsemtų)
  • skiltelė česnako
  • truputis rozmarino ir baziliko (arba Provanso žolelių mišinio)
  • juodųjų pipirų

Viską sumaišyti su alyvuogėm ir… garsiai čepsėti ;). Tik būtų gerai palaikyti apie valandą, kad alyvuogės prisitrauktų viso to gėrio. O išgaudžius uogas, galima aliejų išlaižyti su šviežia duona arba į tą patį mirkalą sumesti kitą alyvuogių partiją. Ekonomiška ;)

O Šarūnė maišė į “žirnių košę”:

“Hummus”- šito žirninio gėrio iš Rytų rimtas pavadinimas.

Receptų versijų yra milijonas:  su paprika ir be,  su žalumynais ir be, su pomidorais… Taip galima tęsti be galo.  Mano versija labai paprasta. Nebeturėjau Tahini, tai dėjau tiesiog sauja sezamo ir tryniau

  • avinžirnių (kai kur dar vadinami turkiškais žirniais)
  • sezamo pastos -Tahini
  • česnako skiltelė
  • vienos citrinos sultys
  • keli šaukštai aliejaus
  • druskos
  • pipirų

Avinžirnius išvirti.  Beja, jie bjauriai ilgai verda, ypač jei buvo pamiršti užmerkti iš vakaro. Bet yra ‘gelbėjimosi ratas” -  ieškokite konservuotų. Visus produktus plakikliu trinti iki vientisos masės.

Tinka ant duonos, pitos, lavašo…

Puikiai suprantu, kad smagiausia ir geriausia pirkti tikrą aliejų iš tikro ūkininko.

Iš vieno tokio, Evangelio Vukio, aliejų pirkom Rodo salos gūdumoje, pataikėm ant šviežio spaudimo rudens vidury, dar ir “magaryčių” – vynuogių gavom ;)

Bet Rodas tolokai, 16-tas troleibusas nevažiuoja…

Mes “gurmanų klube” degustavom Cretan Deli Taste aliejų. Kuo jis ypatingas? Mindaugas neužsikirsdamas išpyškina:

1.      Labai aukštos kokybės požymiai: auksinė, žalsva spalva, sodrus malonus kvapas, labai juntamas tik ką šviežiai nupjautos žolės ir šviežiai įpjautos alyvuogės aromatas. Neapsigaukite, tikrai geras aliejus nebus lengvai permatomas, labai skaidrus, be to, jis bus klampus, tiesiog tirštas.
2.     Derlius renkamas nedideliuose alyvmedžių ūkiuose, todėl lengva užtikrinti kokybę.

3.     “Tituluotas” aliejus: Vokietijos pasaulinio lygio gurmanų žurnalo “Der Feinschmecker” nominuotas, kaip geriausias alyvuogių aliejų ( 2005 m..) – “Olvios DPO Kolymvari Crete” (žalia etiketė), o “Olvios PDO Rethymnon Crete” (vyšninė etiketė) 2005 m. Pasaulio alyvuogių aliejų čempionate 2-tra vieta; 2007 m. pateko į finalą.”

ketė, jums atidaviau keletą butelių) 2005 m. Pasaulio alyvuogių aliejų čempionate 2-tra vieta; 2007 m. pateko į finalą.”

4.      Kiekvienas butelis yra kruopščiai patikrintas ir sunumeruotas, t.y. turi savo tikslų ID numerį.
5.      Klimato sąlygos Kretoje ir visa ekosistema yra sutverta alyvmedžių auginimui (sala toli nuo žemyno, gerokai mažesnis CO2 kiekis beveik neįtakoja alyvuogių skonio bei kvapo).
6.     Cretan Deli Taste – valstybės prižiūrimi ir sertifikuoti ūkiai, už kurių kokybę prisiima Graikijos vyriausybė (BIO HELLAS institutas). Šie sertifikatai liudija, jog šiuose alyvmedžių ūkiuose nėra naudojamos jokios trąšos ir kitos cheminės medžiagos, tik natūralus kompostas. Taip pat, vartotojas gauna garantiją, jog šis aliejus yra būtent iš Chania ir Rethymno regionų, tą liudija PDO  (Protected
Destignation of Origin – Saugomos Kilmės Vietos nuoroda) ir ORGANIC FARMING (eko-agro) ženklai. Žodžiu. viskas rimčiau net už vyną ;)
7.      Juodas butelio stiklas (Organic PDO) apsaugo nuo saulės UV, dėl to alyvuogių aliejaus skonis, kvapas ir spalva nekinta.
8.      Šiuose alyvmedžių ūkiuose derlius renkamas tik rankomis, (nepurto medelių spec. kratymo mašinomis, nuo kurių išsilaksto net sliekai) ir alyvuogės išspaudžiamos per 8 – 18 val. nuo nuskynimo.

Ir pridėsiu nuo savęs. Čia buvo pirmasis aliejus, kurį pilant ant duonos nesvajojau apie sviestą (o sviesto degustatore galiu būti ir be jokio pasiruošimo. Ir net be duonos ;)). O kita gera mintis, pakišta Mindaugo, bet entuziastingai “gurmanų” priimta – tikrai kokybiškas aliejus yra puiki dovana Kalėdų proga. Tikrai puiki. Originali. Ypač visiškiems “blaivininkams”, kurių nepradžiuginsi vyno buteliu. Bet galima pamaloninti …2 buteliais ;)

Ir pabaigai, sausa, bet svarbi informacija “kur gauti”:

Vilniuje:

  • “Miesto kepėjas”, J. Kubiliaus g.  16 (Šiaurės miestelis, šalia “Forto dvaro”
  • “Vyno klubas”, Savanorių pr.22 (šalia RIMI),  B. Radvilaitės g. 7 (šalia Sereikiškių parko), P. Lukšio g. 19, (prieš Domus galeriją)
  • “Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78
  • “Gamtos dovanos sveikatai”, T. Kosčiuskos g. 17
  • “La Cave”, Pamėnkalnio g. 5; Mindaugo g. 11 ( PC “Maxima”); PC “Gedimino 9″  IVaukštas

Kaune:

  • “Sveikatos krautuvėlė”, Sąvanorių pr. 214
  • “Vyno- Konjako parduotuvė”, PC “Molas”
  • “Čia gamtos dovanos”, Šilainių turgus

Klaipėdoje:

  • “Vyno klubas”, Liepų g. 20 (netoli pašto)

Šiauliuose:

  • “Sveikatos maisto parduotuvė” ,Vilniaus g. 120
  • “Baltupėnai”, Baltupėnų g. 8
  • vaistinėje “Valerijonas”, Vilniaus g. 173

Panevėžyje:

  • “Liepos šakelė”, Ukmergės g. 5

Kėdainiuose:

  • EKO prekės vaikams ir tėvams”, J.Basanavičiaus g. 93 (PC MAXIMA)

Gargžduose:

  • Kviečių želmenų baras “Žolinčius” ( p.c. “IKI”), Klaipėdos g.

Žinios apie aliejų: Mindaugo Mikėno www.alyvuogiualiejus.lt (nuo lapkričio pabaigos)

Foto: Eligijaus, Šarūnės ir Erlendo Bartulio

Tekstas ir “gurmanų klastos”: Gintės

About these ads