Saldėsiai mugei

O dabar mugės anotacija pilvui.

Kas man yra Kalėdos?  Mandarinų, apelsinų kvapas ir krūva šokolado, kurį sudoroti leidžiama tuoj pat. Čia vaikystės tokie ryškūs kalėdiniai atributai. Gintė turėtų progą pasišaipyti – mano saldainių maišelis ištuštėdavo nupėdinus nuo Kalėdų Senio kokius… 5 žingsnius . Bet be “Meškos šiaurėje” kokios čia šventės??? Tad mugei gaminu saldumynus ir vis dar kuriu-buriu, ką čia pridurti. Turiu laiko, spėsiu.

Cukatai šokolade

Mirkiau apelsinų žieves dvi paras, kad visi pesticidai iš jų išmirktų, po to nuplikiau kelis kartus, apie valandą cukruje viriau ir ŠO-KO-LA-DA-VAU…

Tada cukatai džiuvo…

…ir pozavo dėžėj.

O čia mūsų mamos gurmaniškos ekologiškos uogienės: “Reginos bruknių ir antaninių obuolių stebuklas” (obuoliai iš seno seno mūsų giminės sodo Aukštaitijoje) ir “Reginos svarainių ir kriaušių šedevras” (visos žaliavos iš ekologinio odininkės Renės ūkio šalia Šiaulių). Kodėl tokie pretenzingi pavadinimai naminei uogienei? Ogi, mažyčiai stiklainėliai bus parduodami ne tik su raudonom lino “kepurėm”, bet ir vis kitokiu linkėjimu-pasaka-siurprizu ant gražaus popieriaus (žr. dešinėje), todėl čia bus pasaka be iliustracijų, bet su…  skoniu

O čia dar vienas “saldainis”. Kaip dar galima pavadinti tokį kruopštumą? Tai Editos iš pajūrio dovana mugės dovanų sandėliukui. Prancūziškai baltos, preciziškai siuvinėtos Kalėdos. Tokia eglutė skirta žavėtis ir paveldėti, na, gal dar auksinėms siuvinėjimo adatoms laikyti .

Ir pabaigai – Angelo portretas. Vienos penkiametės Karalaitės kūrinys. Pati užsakiau, bet procesui nevadovavau – mergaitė gyvena toli. Ji – mano sūnaus “kolegė” ir, tiesa sakant, čia buvo noras parodyti, kad “kitokie” vaikai pasaulį (ir angelus) mato ir jaučia nuostabiai gražiai. O kai kurie yra apdovanoti tai, ką mato, parodyti kitiems… Manau, iki mugės pavyks atspausdinti keletą tokių atviručių, ką manot?

Tai va, prasidėjo saldainiais, baigėsi angelais… Ir pradėjo Šarūnė, baigė – Gintė. Kaip laiškas iš Rūgpienių kaimo

Kaip mes Kalėdų mugę ruošėm. Kalendorius

Reiktų pridurti – nuo GRIPO (visokių gyvulių gripo, kokiu tik gąsdins kiti metai). “Geros nuotaikos užrašai” prie šios dovanos turbūt dar ir gero gyvenimo palinkės

Prisipažinsiu, sugebėjau nepažinti augalo nei nuotraukoje, nei siuvinyje – pienės vaidenosi. Ir dar tą storą bitę labai labai mačiau… Jei pažįstate tokio pat “išdrikimo” personą kaip aš, būtinai pasirūpinkite, kad Kalėdoms gautų darbo kalendorių!!! (tada beliks pasistengti, kad ji / jis į tuos užrašus dar ir pasižiūrėtų laiku).

Taigi, užrašinė “Česnakinė”, ponai! (vampyrams nesiūlyti…)

Tiks vasaros ir botanikos fanams

O čia visi dideli darbai – visi šiltų rankų darbai, kuriuos jau susidėjom į Mugės sandėliuką (ir KOKONO archyvą).

Darbo (ir atostogų) pasiūlymas

“Solistų” (Viva Sol -augintojų, gamintojų ir valgytojų asociacija) dienoraštyje radau viliojantį pasiūlymą. Prasideda, va, taip: “Gal kas norite pagyventi mūsų sodyboje  Dargužiuose nuo gruodžio 7 iki 18 dienos?” Tęsinys čia

Kaip mes Kalėdų mugę ruošėm. Žinia iš toli

Teisingiau, net dvi žinios. Bet apie viską iš pradžių.

Viena gera žinia atėjo didelio išpuošto voko pavidalu. Na, gerai, laukiau, žinojau apie siuntinį iš Ispanijos, Kristina, vaikiškų knygelių ir neknygelių iliustratorė, perspėjo. O aš pažadėjau užbučiuoti paštininką gavusi siuntinį. Bet tas (ar toji) nepasivargino užlipti į palėpę ir pranešimą-šaukimą sugrūdo pašto dežutėn Ia. … (gal kiaulių gripo išsigando?). Kaip bebūtų, gavau, atsiėmiau, voką jau sudraskiau, nes kas gi gali būti geriau už siuntinį prieš Kalėdas? Turėjot kada tetų anapus Atlanto? Esat džiūgavę apsikabinę didžiulę dėžę pilną kalėdinio “Cadbury‘io”? Jei ne, nesvarbu, įsivaizduoti siuntinio laukimą ir nekantrų kartono plėšymą lengva

Va, koks “gobis”: keturi angeliukai darželio vaikams (Angelas sargas, Angelas Paštininkas, Miškų Angelas ir Vaikų Angelas – bus kalėdų dovanėlė kiekvienam, mes saviškį kabinsim virš lovos, ten angelams vieta, a’ne?), įspūdinga krūvelė autorinių atvirukų ir vienas mažytis mėlynai tapytas Katinas su Žvirbliuku – paveikslėlis ant dailių porėmių. Hm… Turbūt reikėtų įdėti ir ką nors ne “mobiliakinės” kokybės (KOKONO fotografė mane nudooobs…), o gal ne – ateisit ir pamatysit? Nuspręsta, ateikit, ir pamatykit, o pamatę išsirinkit, o išsirinkę sugalvokit, kokį  gražų linkėjimą brangiam žmogui užrašysit.

Na, pavyzdžiui ant tokių raudonkepuraitiškų kiškių ar katinų atviručių galima net mini pasaką sukurti. O kitą dedikuoti ūsuotam dėdulei su slapta užuomina .

O dabar labai greitai apie kitą žinią.

Perlina

Mielas, kantriai megztas meškius (oi, meškė) gyvena Didžiojoj Britanijoj. Ten ir liks, nes aukcione bus parduotas geros valios žmonėms, o darželiui Vilniuje atiteks aukciono lobis dažų ir kreidučių pavidalu, greičiausiai. Ačiū, Julie ir Mia’ai už išradingumą, laiką ir palaikymą.

Ir AČIŪ visiems, kas mezgat-siuvat-kepat ar rimtai ketinat ateiti superinių dovanų pirkti čia.

Kaip mes Kalėdų mugę ruošėm. Kvapnūs “rankdarbiai”

Šį kartą apie kitokį aliejų, ne maistinį. Ir apie kitokius rankdarbius, nes juk tai, kas pagaminta rankomis ir su meile, neabejotinai yra rankdarbis, ar ne? Na, pavyzdžiui balzamai lūpoms su bičių vašku:

…kvepia vasara…

…vėsa…

…citrusais ir …Kalėdomis

O kokosų aliejaus pagrindu sukurtas rankų kremas šildo, saugo, maitina. Skirtas šerpetojančiai odai ir sužvarbusiai “dūšiai”, pasiilgusiai saulės ir atostogų.

Kaip atsiranda tokie rankdarbiai, kas sunkia aliejų, kas ką maišo, kas “fėjas” paišo – ateikit į mugę ir paklauskit Marmozel

P.S. Mūsų vonioje “gyvena” specialus aliejus po skutimosi. Vyriškas. Originalus. Skalsus. Gamintas pagal užsakymą ir barzdos savininko skonį (kvapų skonį ) bei  mano norą (mane erzina “gaivūs” sintetiniai losijonai, ilgai išliekančio aromato, toli besidriekiančio šleifo, be “identifikacijos”). Kadangi tą simpatišką buteliuką aš ir dovanojau, tai mergaitiška “Marmozel” etiketė vyriškumo nesumažina – čia dovana vyro barzdai ir mano nosiai

Visa tiesa apie… aliejų

“Pažadus reikia vykdyti, jei nenori degraduoti” – pasakė mano būsimasis vyras prieš… eeee…. vaje, negi jau tiek daug metų?!! Nebeprisimenu, apie ką tuomet buvo tie pažadai, bet su šiuo “gyvenimo moto” 100% sutinku.

Tai va, seniai seniai prisižadėjau papasakoti apie mūsų “gurmanų klubą”, o paskutiniame “klubo” susiėjime-degustacijoje prisidievagojau parašysianti apie alyvų aliejų. Nebuvo sunku, nes ir degustavom… gryną aliejų.

Taigi, nuo pradžių. Vieną praeitų metų liepos dieną bendrom jėgom surezgėm planą-chuliganą apie vieną “aklą” pasimatymą tikrai geras akis turintiems jaunuoliams. Šie buvo gan įtarūs ir nepatiklūs, todėl “klastą” kilo mintis užmaskuoti gastronominiu vakarėliu. O mintis paprasta – “restoranas kažkieno namuose”, t.y. susirenkame, gaminame, ragaujame. Pirmajam pasimatymui-susirinkimui-kepimui-virimui išsirinkom erdvę naujų stilingų Mildos namų virtuvę ir terasą, sukurpėm ir nupiešėm kvietimą ir vakarėlis puikiai pavyko: virtuvės eksperimentai, nauji draugai, šilti plepesiai, tikra masala, tikra itališka kava (nesvarbu, kad kavos gėrimo laikas tikrą italą – romėną tiesiog pritrenkė, chi, vis tiek išlakė cappuccino ), o svarbiausia, dviejų vienišių supažindituves po metų vainikavo… vestuvės. Po tokios “pirmojo blyno” sėkmės, vakarėliai prie puodų ir keptuvių buvo skambiai pakrikštyti “GURMANŲ KLUBU” ir jau be jokių klastų ir išankstinių planų gan tvarkingai tęsėsi beveik metus. Vieta kito rotacijos principu, tema arba buvo, arba ne, bet visada galiojo pirminės taisyklės – gaminama turi būti vietoje, visi yra virtuvės šefai, “restorane” vėpsotojų prie staliukų nėr.

Bet gi viskas išsikvempia ar nuvysta, jei nelaistoma. “Gurmanų klubas” irgi vyto. Ir čia Eligijui kilo idėja jį palaistyti… alyvų aliejumi. Prisipažinsiu, mintis apie gryno aliejaus (tegu ir laaaaaaabai gero) ragavimą, man buvo keistoka: “kaip? taip šaukštu ir kabinsim? juk aliejus ne… degtinė, daug neišgersi , ką jau aš čia tokio skanaus jausiu, kokios dar informacijos gausiu?” Degustacijai vieta eilės tvarka “iškrito” mūsų namuose, ir nustebau, kai kupiną dėžę skimbčiojančių butelių atsinešęs Mindaugas pasakojimu apie ne vyną, ne šokoladą, ir net ne apie krizę, o tiesiog alyvų aliejų sugebėjo nustelbti vaikų, naujų šunų, CD pasakų šurmulį. Na, jei jau teisybę, turbūt taip ir turėjo būti, nes aliejuje jaunas vyras “mirksta” jau tiesiogine prasme – į Lietuvą veža graikišką aliejų iš Kretos (www.alyvuogiualiejus.lt), ir juokėsi, kad jo žmona alyvų aliejų ant galvos pilasi, t.y. naudoja plaukų kaukėms (išbandžiau, plaukai blizga, tik maniškiams gal per riebu vis tik, o va, masažo aliejaus jau senokai nebeperkam, tinka šis, jau vien dėl butelio grožio ). Šiaip jau, mūsų šeimyna, pasirodo, kaip tikri graikai gryno alyvų aliejaus sunaudoja po kibirą per mėnesį, todėl statistika pamalonino – nesam atsilikę ., bet bendrai Lietuvoje daugiausiai sunaudojama gan prasto saulėgrąžų, rapsų ir sojų aliejaus, be to jis skirstomas, t.y. neva skiriamas kepimui, virimui, salotoms… Mindaugas šyptelėjo paklaustas: “Aliejus yra aliejus. Ar jį kepi ar virsi vistiek į pilvą supilsi ir… įsisąvinsi.” Išvada: geriau mažiau, bet kokybiško, nes viskas ką praryji bet kokiu pavidalu, tampa tavo dalimi, o kepenys etikečių neskaito, reklamos nemato… Užtai puikiai jaučia.

Taigi, AR ŽINOTE, KAD:

• Čia ne slyvos, o alyvuogės
• Alyvuogių aliejų organizmas pasisavina 100%, todėl jis toks nepakeičiamas.
• Alyvuogės – vienintelis aliejinis vaisius, iš kurio aliejus gaunamas tiesiog spaudžiant, o spaudimo technologija beveik nepakitusi išliko 5 000 m. Seniausias žinomas aliejaus spaudimo būdas – spausti kojomis arba rankomis, naudojant akmeninę grūstuvę. O  šiandien  rasitite ir asilų ar mulų sukamų presų alyvuogių malūnuose, ir gamybos įmonių su pačiomis naujausiomis technologijomis bei įranga, bet visur alyvuogės tiesiog sunkiamos.
• Alyvuogės turi būti išspaudžiamos per 24 val., jei oras šiltas, jei vėsiau – per 48 val. Tik per šį laiką, skaičiuojamą nuo nuskynimo, išspaustas aliejus gali būti laikomas pačios aukščiausio kokybės. Vėliau alyvuogėse prasideda fermentacija ir aliejaus maistiniai rodikliai pakinta.
• Alyvų aliejus mažina “blogo” cholesterolio ir didina “gerojo” kiekį kraujyje.
• Rekomenduojamas sergant žarnyno, skrandžio ligomis, net navikinėmis.
• Alyvuogių aliejus – puikus kitų maistui vartojamų riebalų pakaitalas, sumažinantis spaudimą, širdies ligų riziką, apsaugantis nuo tulžies akmenligės, per didelio cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje, padedantis įsisavinti vitaminus A, D, E (viename šaukštealiejaus yra 1,6 mg vitamino E – 8 proc. rekomenduojamos dienos normos), K ir kitus, pagreitinantis žaizdų gijimą, reguliuojantis metabolizmą, netgi turintis anticeliulitinį poveikį.
• Jame esantys natūralūs antioksidantai stabdo organizmo senėjimo procesą.

Puikiai skamba, ar ne? Nebūtina aliejų gerti (nors sergant vėžiu, girdėjau, gydytojai būtent taip ir pataria, o pvz. populiariajai kepenų valymo procedūrai irgi skiriama gerti aliejaus), galima vartoti kitu būdu. Mes ragaudami tiesiog dažėm duoną (itališka ciabata + graikiškas aliejus = fantastiškas derinys). Paskui pylėm ant alyvuogių:

Užpilas alyvuogėms

• alyvuogių aliejaus (tiek, kad pusiau apsemtų)
• skiltelė česnako
• truputis rozmarino ir baziliko (arba Provanso žolelių mišinio)
• juodųjų pipirų

Viską sumaišyti su alyvuogėm ir… garsiai čepsėti . Tik būtų gerai palaikyti apie valandą, kad alyvuogės prisitrauktų viso to gėrio. O išgaudžius uogas, galima aliejų išlaižyti su šviežia duona arba į tą patį mirkalą sumesti kitą alyvuogių partiją. Ekonomiška

O Šarūnė maišė į “žirnių košę”:

“Hummus”- šito žirninio gėrio iš Rytų rimtas pavadinimas.

Receptų versijų yra milijonas:  su paprika ir be,  su žalumynais ir be, su pomidorais… Taip galima tęsti be galo.  Mano versija labai paprasta. Nebeturėjau Tahini, tai dėjau tiesiog sauja sezamo ir tryniau

• avinžirnių (kai kur dar vadinami turkiškais žirniais)
• sezamo pastos -Tahini
• česnako skiltelė
• vienos citrinos sultys
• keli šaukštai aliejaus
• druskos
• pipirų

Avinžirnius išvirti.  Beja, jie bjauriai ilgai verda, ypač jei buvo pamiršti užmerkti iš vakaro. Bet yra ‘gelbėjimosi ratas” -  ieškokite konservuotų. Visus produktus plakikliu trinti iki vientisos masės.

Tinka ant duonos, pitos, lavašo…

Puikiai suprantu, kad smagiausia ir geriausia pirkti tikrą aliejų iš tikro ūkininko.

Iš vieno tokio, Evangelio Vukio, aliejų pirkom Rodo salos gūdumoje, pataikėm ant šviežio spaudimo rudens vidury, dar ir “magaryčių” – vynuogių gavom

Bet Rodas tolokai, 16-tas troleibusas nevažiuoja…

Mes “gurmanų klube” degustavom Cretan Deli Taste aliejų. Kuo jis ypatingas? Mindaugas neužsikirsdamas išpyškina:

1.      Labai aukštos kokybės požymiai: auksinė, žalsva spalva, sodrus malonus kvapas, labai juntamas tik ką šviežiai nupjautos žolės ir šviežiai įpjautos alyvuogės aromatas. Neapsigaukite, tikrai geras aliejus nebus lengvai permatomas, labai skaidrus, be to, jis bus klampus, tiesiog tirštas.
2.     Derlius renkamas nedideliuose alyvmedžių ūkiuose, todėl lengva užtikrinti kokybę.

3.     “Tituluotas” aliejus: Vokietijos pasaulinio lygio gurmanų žurnalo “Der Feinschmecker” nominuotas, kaip geriausias alyvuogių aliejų ( 2005 m..) – “Olvios DPO Kolymvari Crete” (žalia etiketė), o “Olvios PDO Rethymnon Crete” (vyšninė etiketė) 2005 m. Pasaulio alyvuogių aliejų čempionate 2-tra vieta; 2007 m. pateko į finalą.”

ketė, jums atidaviau keletą butelių) 2005 m. Pasaulio alyvuogių aliejų čempionate 2-tra vieta; 2007 m. pateko į finalą.”

4.      Kiekvienas butelis yra kruopščiai patikrintas ir sunumeruotas, t.y. turi savo tikslų ID numerį.
5.      Klimato sąlygos Kretoje ir visa ekosistema yra sutverta alyvmedžių auginimui (sala toli nuo žemyno, gerokai mažesnis CO2 kiekis beveik neįtakoja alyvuogių skonio bei kvapo).
6.     Cretan Deli Taste – valstybės prižiūrimi ir sertifikuoti ūkiai, už kurių kokybę prisiima Graikijos vyriausybė (BIO HELLAS institutas). Šie sertifikatai liudija, jog šiuose alyvmedžių ūkiuose nėra naudojamos jokios trąšos ir kitos cheminės medžiagos, tik natūralus kompostas. Taip pat, vartotojas gauna garantiją, jog šis aliejus yra būtent iš Chania ir Rethymno regionų, tą liudija PDO  (Protected
Destignation of Origin – Saugomos Kilmės Vietos nuoroda) ir ORGANIC FARMING (eko-agro) ženklai. Žodžiu. viskas rimčiau net už vyną
7.      Juodas butelio stiklas (Organic PDO) apsaugo nuo saulės UV, dėl to alyvuogių aliejaus skonis, kvapas ir spalva nekinta.
8.      Šiuose alyvmedžių ūkiuose derlius renkamas tik rankomis, (nepurto medelių spec. kratymo mašinomis, nuo kurių išsilaksto net sliekai) ir alyvuogės išspaudžiamos per 8 – 18 val. nuo nuskynimo.

Ir pridėsiu nuo savęs. Čia buvo pirmasis aliejus, kurį pilant ant duonos nesvajojau apie sviestą (o sviesto degustatore galiu būti ir be jokio pasiruošimo. Ir net be duonos ). O kita gera mintis, pakišta Mindaugo, bet entuziastingai “gurmanų” priimta – tikrai kokybiškas aliejus yra puiki dovana Kalėdų proga. Tikrai puiki. Originali. Ypač visiškiems “blaivininkams”, kurių nepradžiuginsi vyno buteliu. Bet galima pamaloninti …2 buteliais

Ir pabaigai, sausa, bet svarbi informacija “kur gauti”:

Vilniuje:

• “Miesto kepėjas”, J. Kubiliaus g.  16 (Šiaurės miestelis, šalia “Forto dvaro”
• “Vyno klubas”, Savanorių pr.22 (šalia RIMI),  B. Radvilaitės g. 7 (šalia Sereikiškių parko), P. Lukšio g. 19, (prieš Domus galeriją)
• “Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78
• “Gamtos dovanos sveikatai”, T. Kosčiuskos g. 17
• “La Cave”, Pamėnkalnio g. 5; Mindaugo g. 11 ( PC “Maxima”); PC “Gedimino 9″  IVaukštas

Kaune:

• “Sveikatos krautuvėlė”, Sąvanorių pr. 214
• “Vyno- Konjako parduotuvė”, PC “Molas”
• “Čia gamtos dovanos”, Šilainių turgus

Klaipėdoje:

• “Vyno klubas”, Liepų g. 20 (netoli pašto)

Šiauliuose:

• “Sveikatos maisto parduotuvė” ,Vilniaus g. 120
• “Baltupėnai”, Baltupėnų g. 8
• vaistinėje “Valerijonas”, Vilniaus g. 173

Panevėžyje:

• “Liepos šakelė”, Ukmergės g. 5

Kėdainiuose:

• “EKO prekės vaikams ir tėvams”, J.Basanavičiaus g. 93 (PC MAXIMA)

Gargžduose:

• Kviečių želmenų baras “Žolinčius” ( p.c. “IKI”), Klaipėdos g.

Žinios apie aliejų: Mindaugo Mikėno www.alyvuogiualiejus.lt (nuo lapkričio pabaigos)

Foto: Eligijaus, Šarūnės ir Erlendo Bartulio

Tekstas ir “gurmanų klastos”: Gintės

Kaip mes Kalėdų mugę ruošėm. Visi tie gražūs daiktai…

Ir visos gražios Kalėdos… Jei dar nematėt to grožio ir, jei Jums Grožio niekada nebus per daug, ateikit čia, ir parsineškit gražų “šmotą” rankų darbo šilumos. Ne tik šventėms. Ne tik sau. Ne iš pareigos (pirkti kalėdines dovanas), iš Meilės… [šitoj vietoj turėtų būti plojimai ir jau galima paašaroti ]

Loretos rankų darbo širdelės “Iš širdies į širdį”…

Ir širdelės į… skrandį arba…

…į dovanų maišelį ir po eglute.

Jamam šitas širdingas Kalėdas?!!

Kaip mes Kalėdų mugę ruošėm. Svetur.

Tarp gausybės komentarų “Kalėdų dvasios” tema gal ne visi įsidėmėjo Londone gyvenančios Mia‘os pasiūlymą surengti jos kūrinio aukcioną. Gal ne visi ir patikėjo, kad tai įmanoma ar, kad tikrai bus įgyvendinta. Bet pasiūlymas buvo labai aiškus ir konkretus, o rankų darbo “tvarinys” – paslaptinga, miela, gauruota būtybė su visa dėžute “savo gyvenimo”  negailestingai vėstančioj lapkričio erdvėj atsirado stulbinančiai punktualiai… Būtybės vardas - Mai. Aukcionas vyksta jau nuo šiandien čia.

Negaliu neįdėti bent kelių vaizdelių, nes aš tai vos sulaukiau kol kompas “užkraus” http://manomine.net puslapį…

Namai namučiai

Keksiukai (o dėl to kavos puodelio jau einu iš proto. Dievaži, jei būčiau kokių 12-kos, jau toli būč’ išėjus …)

Portretas su rože plaukuose

Portretas su arkliuku

Meškių šeimos foto-albumas… (va, po šito vaizdelio palikau vyrą kikenti prie kompo ir meškinų albumo, o pati, pabaigusi skaityti anglišką aprašą-vertimą apie aukciono tikslus ir Vilniaus darželio vaikus, nuslinkau pažliumbti. Iš džiugaus netikėtumo, kad pasaulis toks mažas, o jame vyksta dideli stebuklai…)

Ir dar truputį apie ruošimąsi

Kol Gintė su didžiule palaikymo komanda  ruošia “Kalėdinę mugę”, mums tenka visai kitokio pobūdžio paruošiamieji darbai: netrukus susilauksim pirmagimio. Per ilgus jo laukimo mėnesius pasiruošėm moraliai ir teoriškai, prisiskaitėm knygų, prisiklausėm paskaitų, džiaugėmės ir bendravom su vis didėjančiu pilvu… ir kažkaip iki paskutinės minutės visai nesirūpinom jo kraiteliu. Tai aišku, dėl visko kaltas kitas mūsų “kūdikis” – namas, į kurį tik pavasario pabaigoje persikėlėm, suėdė visą mūsų dėmesį (jau dabar suprantu, kad tikriems vaikams suagus, šis taip ir liks pastoviai reikalaujančiu dėmesio kūdikiu). Ir sėkmingai ėdė toliau, kol vieną rytą pabudau iš košmaro, kad jau gimdau (nieko nuostabaus, jau buvo įsibėgėjęs 9 menuo). Nu va, po to ryto postkošmarinės isterijos priepuolio puolėm viską pirkti, ir dabar jau ramiai leidžiame vakarus nebijodami, kad bet kurią minutę teks lėkt gimdyklon.

Jau kuris laikas negaliu rasti noro ar susikaupimo naujiems įrašams į blogą – jaučiu, kaip įsčių gyventojas atima visą mano domėjimasi aplinka. Ne tik nenoriu rašyt, bet ir gamint, ir kurti kažką labai tingiu. Bet taip išėjo, kad kaip tik savaitgalį užfiksavau keletą šeimos foto albumo kadrų

Kaip būsimasis tėvelis vaiko lovytę surinkinėjo…

O namų sargai treniravosi tinkamai priimti naujoką…

Gerai, jau gerai, užteks tų jausmų. Bent truputis racionalios info iš šio įrašo: lovytę pirkom iš IKEA. Kol kas vaikelis pagyvens, kaip ir priklauso, tėvelių miegamajame, bet mūsų drąsiuose planuose nuo 3 mėnesių jį kelti į vaiko kambarį. Jį taip pat planuojam “apstatyti” baldukais iš IKEA, nes pigu, gražu ir tenkina kokybė.

Labai norėjau Elenos stiliaus langinių jam į kambarį, bet dvejoju dėl netinkamo konteksto, juk langai namie plastikiniai. Greičiausiai bus jaukios žydrai languotos užuolaidėlės, bet niekaip nerandu, kur Vilniuje nusipirkti  gražių karnizų už prieinamą kainą. Dėl to dar nei vienas langas namuose neturi rūbo. Norėčiau kuo greičiau išspręsti šį reikalą, nes žiemą pusę dienos matyti juodas langų skyles baisiai nejauku. Bet nežinia, kaip ten bus, kai vaikelis pakeliui…

Kaip mes Kalėdų mugę ruošėm. Pirmasis gyventojas.

Labas. Aš  – Teodoras. Esu labai rimtas rankų darbo kūrinys, be to, laimės talismanas ir šviesios vaikysės simbolis. Turiu ypatingą talentą – moku pradžiuginti. Visus. Visomis progomis. Ypač vaikus. Gyvenu tikrai smagiai, bet man bus dar smagiau “patykoti” šiemet Jūsų (būtent JŪSŲ…) po Kalėdų eglute . Dalyvausiu Mugėj.

P.S.  atsivesiu ir tokių ar panašių “bičiulių”

Mmmm… Taiiiip…. ką čia bepridėsi? Gražbylystės netenka prasmės, kai “kalba” kailis ir ūsai