Gelatteria

Tokį pasiūlymą šlapdribiniu oru gali sugeneruoti nebent kaistanti galva ir perštinti gerklė. Ir dar sugedęs apynaujis šaldytuvas. Man dabar tinka abu variantai: pienas gyžta kažkur anapus palangės kaip barako laikais (kurių mano gyvenime visai nebuvo…), o akys raibsta nuo vaistų buteliukų…

Ir vis gi:

Universalūs bananų ledai

Be pieno. Be kiaušinių. Be gliuteno. Net be viryklės. Bet būtinas veikiantis šaldiklis ir plaktuvas…

Porą didelių sveikų prinokusių bananų įmeskite į šaldiklį ir pamirškite iki rytojaus.

Ištrauktus tapybiškai apšarmojusius bananus teks palaikyti kambario tempetatūroje kokias 7 min., kad nesulaužytumėte plakiklio (o jei sugrūdote į šaldiklį neluptus, kad šiaip taip nuluptumėte). Dar reikės saujelės aronijų ar spanguolių, ar bruknių, ar šaltalankių /šermukšnių sunkos, ar bet kokių vasarinių uogų, labai tiks mamos daržo gatavai šaldytos. Viskas! Visą darbą padarys plaktuvas

Čia buvo be jokių priedų. O dabar įsivaizduokit: su uogom, naminiu vafliuku, riešutais… O jei sudėtume vieną, kitą, trečią “žalių” ar beveik žalių ledų receptus iš KOKONE jau ragautų ir dar pridėtume iš čia ar čia? Merginos, gi laisvai galėtume atidaryti kitokių ledų

 

Įkvėpimas: Lino Kesmino

Vaizdai: Šarūnės

Perkaitusios idėjos: Gintės

 

Karšta gruziniška naujiena!

Čia toks “avantiūriškas” pranešimas, “paskutinės minutės” nepatikrintos informacijos pasiūlymas. Beeet…. GRUZINIŠKAS! Jei būsit senamiestyje, patikrinkit ir praneškit įspūdžius. Va, kokią žinutę gavau:

Sveiki, bičiuliai.

Kviečiu Jus į gruziniškų prieskonių turgelį-suėjimą!

Ateikite ir kartu galėsime pamatyti, pauostyti, paragauti, paskanauti, išbandyti, pirkti unikalių, natūralių, tikrų, aromatingų prieskonių iš Gruzijos.

Lauksiu Jūsų šį penktadienį, spalio 23 d., Pilies g. 6-6 (kiemelyje) nuo 15 iki 19 val.

Viliuosi, kad Jūsų dėka, tokie penktadieniai taps tradiciniai. 

Manau, bus smagu. O aš pažadu keletą puikių padažų receptų!

 Iki, Daina

tel. 8600 70875

Rudens valgiaraštis

Keičiam temą trumpam? O gal išalkot? Pakalbam apie rudens meniu

Na, taip, ruduo – karštos imbiero arbatos, karšto vyno, karšto šokolado ir pan. ”karštėsių” sezono pradžia, bet mano “valgiaraštyje” dar ir  kinas nuo to neatsiejamas. Vasarą lieka nebent  Mokytojų kiemelio kino teatras po atviru dangum – salėse juk vien super vorai ir super “šiknosparniai”, o ir išsėdėti tvankumoj – žygdarbis. Bet tokiu oru kinas šiltoje salėje = Gėėėėėris iš didžiosios radės…

Aną dieną tiesiog prireikė staigiai nulėkti į kiną. Badas buvo toooks, kad labai nebesigilnau kas-kada-apie ką, užteko kodinių žodžių: “maistas” ir ”Paryžius” (turbūt čia sentimentai ką tik iš ten sugrįžus, nežinau). Nagi, juk negali būti prasto filmo apie maistą ir su Meryl Streep .

Neabejoju, kiekviena virtualios ir realios virtuvės fėja čia ras laaabai daug savęs. Ir, spėju, jau daug kas matėte?

O, žinoma, po tokio filmo privaloma nekantriai laukti kitos dienos pietų ir tiesiog būtina išsirinkti receptą, su kuriuo daugiausia terlos…

Moliūgų apkepas

(nes jau porą mėnesių moliūgai valdo mūsų butą)

Receptas iš “Silver Spoon”

Laura ragavo ir liepė būtinai palikti gabaliuką KOKONUI

Pradėsime terliotis

Bechamel padažas, kitaip vadinamas baltuoju padažu - francūzų virtuvės neatsiejama dalis. Gaminant suffle arba apkepus, pridėjus įvairių priedų (garstyčių, grybų), vaidina pagrindinę pagardo rolę prie daržovių ar mėsos…

Šiam moliūginiam apkepui reikėjo paprasto, be jokių priedų padažo. Pasigamintį jį tikrai nėra aukštoji matematika

Padažo receptas:

• 3 šaukštai sviesto
• 1/4 st. miltų
• 2 ir 1/4 st. pieno
• žiupsnelis muskato riešuto, druskos ir pipirų

Sviestą išlydome (ant lėtos ugnies), tada suberiame miltus, gerai išmaišome, supilame visą pieną ir vėl gerai išmaišome. Maišome tol, kol pienas užverda, tada ugnį primažiname ir nenustojame maišyti apie 20 min, kol padažas sutirštės. Kai viskas gatava, belieka pipirus, druską, muskato riešutą suberti į masę ir “Vualia” – turim Bechamel’io padažą

Apkepo receptas:

• vienas svogūnas
• 7 ir 1/2 stiklinės nulupto, gabaliukais supjaustyti moliūgo
• 2 tryniai
• 2/3 st. tarkuoto Parmezan’o
• Bechamel’io padažo
• druskos, pipirų, moliūgų sėklų, sviesto

Svogūnus pakepinkite ant sviesto, kol pasidarys permatomi. Tuomet suberkite supjaustytą moliūgą ir užpilkite 2/3 st. vandens. Troškinkite, kol moliūgas pavirs į košę ir vanduo išgaruos. Sugrūskite likusius sveikus moliūgo gabaliukus ir į pravėsusią (kitaip trynius sutrauks) moliūgų tyrę supilkite Bechamel’io padažą, sūrį, trynius, druską ir pipirus. Masę supilkite į apvalią negilią formą

Kepkite iki 160 C įkaitintoje orkaitėje apie valandą, po to temperatūrą pakelkite iki 180 C ir dar apie 10 minučių pakepkite.

Man asmeniškai išėjo tokia šakute kabinama košė, ar turėjo būti gražiai pjaustomas reikalas, literatūra nutyli. Ai, nesvarbu, vistiek buvo skanu!

Skanaus ir jums!

Kaip mes mugę ruošėm. Pradžių pradžia

Sykį gyveno tokia labai kamerinė Pelė.

Vieną spalio vakarą sugalvojo išgelbėti Pasaulį. Nežinojo nuo ko pradėti, tai parašė esamiems ir būsimiems Draugams ir paprašė Pagalbos. Per kitas tris dienas atėjo, va, tiek laiškų su Patarimais, Pasiūlymais, Palaikymais, Dovanomis ir Gerais Ketinimais:

Kamerinė Pelė suprato, kokia Jėga yra Draugai ir globaliniai tinklai, ir ne juokais išsigando.

Paskui dar kartą perskaitė visus komentarus ir susirado gabaliuką popieriaus. Taip buvo sukurpta planuojamo renginio

ir

(t.y. mažytis darželis neapžiotų didelių gabaritų rankdarbių ar stambaus plano prekybinio pelno troškimo)

Dar Pelė pasinaudojo Vilmio patarimu apie facebook’a (rankdarbiautojų jau yra, sutampius visą informaciją apie mugę, galima bus ”piešti” reklamą pirkėjams ;)) ir Mikos iš koto verčiančio išsamumo “inspirado” apie dalyvių išankstinį registravimą ir “grafinį” sudėliojimą, kalėdinę muzikikę, karštą kavą (jau tupėjo tokia mintis ir man) ir, aišku, raportažų tema “Kaip aš mugę ruošiau” seriją. Hm… Kiek pagalvojusi, Pelė nubraukė “aš” ir ištaisė į “mes”. “Kaip mes mugę ruošėm…”

Na, štai. Liko “mažmožiai”: išsiaiškinti banerių gamybos ir leidybos ypatumus, sudaryti tikslų reikiamų daiktų darželiui sąrašą, užbaigti “darbščiųjų rankų” registraciją. Ufff… Sunku gelbėti Pasaulį

P.S. pasiruošimas vyksta visu tempu: mūsų mama jau verda spanguolių džemą ir pila į specialius mažus indelius, o vakar vakare į laidinį (koks retro būdas!) telefoną paskambinęs (ir tuo labai nustebinęs) mano vaikystės draugo tėtis fotografas pranešė, kad “dovanų bankui” skiria savo darbų (dar nemačiau, bet spėju, puikių klasikinės lanšafto fotografijos pavyzdžių). Taigi, užkurta košė smagiai verda

Kalėdų dvasia

Šiam įrašui kaupiausi kelias savaites. Rašinėti “bla bla bla” nesąmones lengva, o rimtai apie rimtus dalykus, Die, kaip sunku… Todėl darysiu taip, kaip kadaise per egzaminus: kol is baimės nenualapau, varau pirma ir be įžangų.

Viename Vilniaus darželyje gruodžio vidury organizuojama labdaros mugė. Taip jau išėjo, kad tai man teks ją suruošti, todėl savo mugių organizatorės “karjerą” pradedu čia ir nuo gan aiškaus pagalbos PRAŠYMO. Naudojuosi jau tūkstantine KOKONO auditorija ir klausiu:

• ar galėtumėte apie šį renginį paskelbti savo blog’uose ir taip pranešti galimiems pirkėjams apie žavų ir kilnų būdą įsigyti tikrai kalėdinės dvasios kupinų dovanų ?
• ar Turgelio auksarankių gvadija ir gausi vituvės fėjų draugija sutiktų dalyvauti šioje mugėje?

Ėėėė…. dabar turbūt turėsiu žmonių kalba paaiškinti kas čia ir kodėl… aš čia.

Čia – mažytis vaikų darželis ilgu ir “garbanotu” pavadinimu – R.Štainerio gydomosios pedagogikos centras. Jis ypatingas, nes auklėtiniai jame ypatingi. Tai vaikai, kurie nepritampa niekur kitur (arba valstybinės ugdymo įstaigos jų tiesiog  nepriima, o per klaidą priėmusios, bando visais būdais nusikratyti, motyvuodamos vietos, personalo, spec. priemonių ar žinių stoka. O gal noro ar širdies?…), tai vaikai, kurie pasaulį suvokia kitaip, mato kitaip, užuodžia kitaip, girdi kitaip… Daugumos šio darželio vaikų medicininėse kortelėse įrašyta – autizmas. Kiti to negailestingo įrašo neturi, bet tai tik formalumas, elgesys ar žvilgsnis išduoda “žvaigždžių vaikus”…  Centre šiuo metu nuolat mokosi tik 4 vaikai (pagal esamas galimybes jų galėtų buti kokie 6-7), bet dar bent po 3-4 kasdien ateina į valandinius individualius užsiėmimus, jie nuolat keičiasi, atvyksta net iš kitų miestų, todėl šio darželio slenktį mina daugybė žmonių. Su didžiulėm viltim… Nes tai vienintelė įstaiga Vilniuje daugiau mažiau specializuota vaikams su raidos bėdomis iš autizmo spektro. Logopediniai darželiai paprastai “remontuoja” tik kalbą, o kaip apskritai prakalbinti atkakliai tylintį ar dėl kažkokių akademiniam mokslui vis dar nežinomų, kone mistinių priežasčių staiga nutilusį keturmetį, nežino.

Kokie tie vaikai? Išskirtinai gražūs. Beveik vien berniukai. Neretai kam nors labai gabūs (o pagal kitus šaltinius, vos 20 % protiškai įgalūs, t.y. sugebantys išmokti to, kas mums yra savaime suprantama, kaip sakoma, duota by default), bet jų gabumai, emocijos, įžvalgos aklinai uždaryti, užrakinti, raktą pritaikyti labai sunku, o vos pritaikius, gali pasirodyti, kad užraktą jau kažkas pakeitė…

Ko reikia? Reikia lavinti tokius žmones. Nuolat ir labai nuosekliai. Reikia be galo kantrių, atsakingų žmonių (juk nepaklausi tokio pyplio grįžusio iš darželio, kaip jam sekėsi, kaip su juo elgėsi, jis tylės, o apie patirtus išgyvenimus teks nuspėti tik iš ne tokių aiškių ženklų: elgesio, miego, valgymo pakitimų…), viena auklėtoja 20-čiai vaikų šiuo atveju nepadės, reikia daugiau rankų ir akių, reikia laiko kiekvienam be terminų ir kitokių stresų, reikia pastovios jaukios ir laisvos erdvės, reikia specialių priemonių ir praktikoje patikrintų metodinių žinių. O tai kainuoja. Kur gauti laiko, nežinau. Užtai žinau, kad personalo algos ir komunaliniai mokesčiai “švariai suvalgo” tėvelių mokamus pinigus. Nebelieka specialiems augalinės kilmės dažams (jei kam šautų į galvą nulaižyti teptuką (o tokios “auksinės” mintys tikrai šauna), kad neapsinuodytų), natūraliam bičių vaškui (šildo ir lipdo, medžiagiškumo, temperatūros, formos pajautimui), sporto inventoriui, lavimamiesiems žaislams, paprastiems muzikos instrumentams. Tokie svarbūs dalykai dar linkę ir nuolat pasibaigti, išsitaškyti, sudužti, t.y. čia never-ending story … O jei nėra priemonių, jei pagalba neateina laiku, Tuštuma praryja šiuos vaikus. Tiesiogine prasme…

Kodėl aš? Skirtingi šaltiniai teigia, kad šiuo metu pasaulyje 0,1 % visų gyventojų – autistai. Aš – vieno jų mama…

P.S. Labai laukiu atsakymų į tuos 2 klausimus . Labai tikiuosi teigiamų…

PAPILDYTA. Atitirpau nuo tokių šiltų komentarų, jau ne taip baisu… Bandau patikslinti mugės “vaizdelį”. Darželis, deje, ne itin kalėdiškoje vietoje, ne centre, ne senamiestyje, o proletariškuose Lazdynuose (vėliau nupiešiu vietos planą). Numatoma mugės data: gruodžio 18d. (penktadienis) arba 19 d. (šeštadienis, man tai atrodo patraukliau). Šeštadienio pusdienis… Ką manot? Patalpos nėra visai tipiškos, erdvė sudalinta kitaip nei įprastuose darželiuose, bet yra viena didelė patalpa ir viena mažesnė klasė. Žodžiu, vietos prekybai sočiai. Dar nesitariau su niekuo ir dėl sąlygų, t.y. manau, kad kiekvienas prekiautojas savo nuožiūra skirs dalį pelno labdarai, jokių taisyklių nėr…

Kuo galima prekiauti? Bet kuo gražiu, bet kuo rankų darbo, bet kuo jaukiu, mielu, šventišku. Gali būti siūta (pvz. meškiai ar meškiukai, katytės ar lėlytės), siuvinėta (kas nors širdingo), nerta (pvz. amigurumi), velta (pvz. batai, o gal karoliai), suverta (“deimantai ir perlai” ar brolis-molis), dailiai išpjauta (pvz. kitokie nėriniai), kepta (meduoliai, sausainiai, saldainiai (na, ne visai kepta;)), visokie skanumynai), virta (pvz. braškių uogienė), kvapniai sumaišyta (kūnui ir sielai), surišta (pvz. lapai), o gali būti sunkiai nusakomi pasakų sutvėrimai… Žodžiu, tai, ką patys (ir už kiek patys) pirktumėte ir dovanotumėt brangiems žmonėms. Mugės idėja – labdara, bet ne (tik) pinigai čia svarbiausia, svarbiau BENDRAVIMO šiluma, gal jos užteks ištirpdyti tą ledo sieną, kuria atsitveria šie vaikai…

Dalyvių jau laukiam ir adresu: kokonas.blog@gmail.com

Orelis. Ir karštas vynelis…

Na, gerai, ne taip baisu. Gal tik, va, šitaip:

Suprantu, šilčiau jau nebebus iki balandžio ir čia tik gėlytės, bet aš

ne-

be-

iš-

tvė-

riau!!

Parslidinėjau namo iš turgelio sveikom (ačiū, Die…), bet šlapiom, ledinėm kojom ir nusikeikiau! Lietuviškai, su folkloro prieskoniu, bet vis tik… Net viskam atsparios Kalvarijų turgaus poliglotės pardavėjos nebeškentė ir jau 12 val. susipakavo savo paprikas, obuolius “iš Anykščių” ir “tepė slides”. Turbūt tiesiogine prasme, nes bent jau mūsų kiemas buvo pridrėbtas (ir tebėra – kiemsargį paskutinį kartą mačiau… pernai) iki čiurnų. Slidu. Žvarbu. Norisi karšto vyno, bet eiti jo į artimiausią IKI’uką nesinooooori…  Ir nesinoooori nieko, gal tik miego po natūr-vilnos pleduku su natūr-naminių vilnų kojinėm.

Jei vis tik susigundysit to vynelio (būtų puiki proga pasidžiaugti naujom žieminėm padangom ar kokybiškais šiltais batais), pabandykit Budapešto turgaus baltojo karšto vyno variantą. Vengriškai nemoku, o tais “gūdžiais” laikais pardavėjos ten kalbėjo tik vengriškai ir ein bißchen vokiškai (man tuomet tai nepadėjo..), todėl ką būtent beria į vyną, iškvosti nepavyko, bet mes paprastai imam:

•  jauną, “skysto” skonio, nerūgštaus poskonio baltąjį vyną (vengriškas bus labai “į temą”)
• privarom cinamono, gvazdikėlių ir muskato, dar labai tinka natūrali vanilė, jei namuose aptiksit kokią vieną ankštį, skonį ir nuotaiką tikrai pataisys
• jau nukėlus nuo ugnies galima pasaldinti medumi ar ruduoju cukrumi (mano supratimu, citrusai baltajam vynui netinka, per rūgštu, bet čia mano nuomonė )

Na, ką? Einam pasėdėt terasoj?

Mmmm… Gal aš apsieisiu be ir vyno, lindėsiu namie kol tik galėsiu ir jau pradėsiu rašyti laiškus-prašymus Kalėdų seneliui.

Foto: 15 min.lt

Langinės iš vidaus

Kažkada  dariau post’ą apie “Craftroom’a” (dirbtuvę), kurios net nesvajojau turėti. Dabar su Gedu turėjome progą pasidaryti savo darbo kambarį. Pasirinkome “Berlin style”, medinius langus ir baltą spalvą. Šį kartą apie lengvai pasidarytas langines.  Nusipirkome paprastas medines žaliuzines dureles Senukuose (vnt. kaina apie 70 lt). Matmenys mums beveik tiko, nors mūsų nestandartiniai langai. Ten yra nemažas matmenų pasirinkimas. Senus langus išmontavome taip, kad liktų tvarkingas senas langų rėmas. Su vyrių (vnt. kaina apie 9 lt)ir vyro pagalba pritvirtinom baltai nudažytas langines. Likome patenkinti rezultatu. Kaip sekėsi kurti “Berlin style” paplėtosiu kitame post’e.

Bobų vasaros belaukiant…

Ar dar bobų vasaros sulauksim? Ar jau visai beviltiška?

Kad būtų skaniau laukti,  žr. receptą žemiau:)

Obuoliniai sausainiai

• 250 g miltų
• 1  šaukštelis druskos
• 160 g sviesto
• 4-5 šaukštai šalto vandens
• 1 kiaušinis

Įdaras gali būti obuolienė, bruknių uogienė ar, kas šaus į galvą. Kartais dedu varškę su kardamono esencija, šį kartą dėjau obuolių uogienę su cinamonu ir imbieru. Kadangi tešla visai nesaldi, tad įdaras gali būti nors ir šokoladas, juk taip nebesaldu ant dūšios, kai lyja kiaurą parą…

Sviestas turėtų būti atšilęs, toks minkomas. Visus produktus supilame, išminkome gerai  ir į šaldytuvą 2 val.

Formuojame norimos formos sausainius, kuriuos kepti reikės apie 10-15 min, 200C karštumo orkaitėjė.

Skanaus!

P.S.  Aš vistiek laukiu saulės…

Supynės tarpdury

Mes su Ursula dėkojame seneliui ir tėveliui už išsvajotas supynes. Labai įvertinom šias lietuviškas supynes nupirktas Žaislų
planetoje (Vilniaus g.). Dabar Ursula gali būti dvejuose kambariuose vienu metu.

Liudviko (ir Co) vafliai

Skiriama mano sūnėnui – p. Liudvikui.

Šitas pasiutėlis “nedraugauja” su kvietinias miltais, negali iki soties prisiryti gliuteno, todėl aną vakarą bandžiau išrasti dar vieną “dviratį”. O čia Didžiojo Išradimo receptas :

• vanduo
• kukuruzų miltai
• druska, cukrus, žiupsnis cinamono (jei patinka…)

Tešla turi būti grietinės tirštumo, cukraus pilkite truputį daugiau nei paprastai pilat į blynus, o kepti reikia… kol traškiai apskrunda, ganėtinai ilgai. Būtų gerai, kad vaflinės kepimo metu dažnai neatidarinėtumėte. Pirmas vaflis bus nei šioks, nei toks, teks realybėje  patikrinti kepimo laiką patiems, ir paaukoti vieną kitą “blyną”.

Nesu tikra ar šis fotogeniškas derinys sužavėtų Liu, bet obuolienė – šių metų mūsų lentynų uogienė-karalienė. Kai nebežinau, ką daryti su iš nubodulio pūvančiais obuoliais, nulupu, supjaustau, užbarstau rudojo cukraus, imbiero, gvazdikėlių, tada į puodą ir -Voilia! - maloniai besikandžiojanti “uogienė”.

Skanaus visiems!