Nors turgus lūžta nuo kriaušių, aš vistiek laukiu mamos sodinių. Nežinau, ką veikčiau su dar daugiau, nei turiu dabar, bet esu nepasotinama. Iki kito sezono bandau atsivalgyti. Ir jau iš anksto gailiuosi, kad nepavyks…
Pamenu, kaime pas močiutę buvo net keli medžiai visiškai nevalgomų, “medinių” kriaušių. Dabar žinočiau, kaip panaudoti jų gausų derlių. Čia vienas receptas, jau visų turbūt kepamas. Jei dar ne visų, išbandykit, nes mmmmm-mur-mur-mur kaip skanu prie vyno, arbatos arba draugiško pokalbio.
Pelėsinį sūrį, šv.rozmariną, spanguoles ar bruknes užbarstau ant žalių kriaušių ir pakepu orkaitėje, kol sūris išsilydo, o kriaušė suminkštėja.
Viskas. Visas receptas. Liko daugyyyybė laiko bendravimui su žmonėmis 
Skanaus!
14 comments
Comments feed for this article
rugsėjo 21, 2009 at 8:22 am
Indre
Per velai uzmaciau – buciau tu nevalgomu atsivezus ir panaudojus… Nieko, tiks kitiems metams
rugsėjo 21, 2009 at 10:16 am
waleru
aha, skanu, skanu. tik pas mus kadais kepei su graikiniais riesutais, tai as iki siol taip darau. prie vyno sios kriauses tobulas uzkandis! tik as visad pries kepant skureles nulupu.
rugsėjo 21, 2009 at 1:45 pm
Nora
O aš, kadangi užsiauginęs tonas cukinijų gaminti pradėjo mano vyras, parodysiu receptą jam. Nežinau kodėl, bet šis receptas mane pakerėjo, gal kad tokio derinio dar niekad nebuvau mačiusi, ką jau ten ragavusi!!! gal kad toks trumpas ir aiškus, na bet kažkoks jis man visiškai anapus… AČIŪ!
rugsėjo 21, 2009 at 1:51 pm
gintė
Valerija, rūgščios uogos – mano “indėlis” į šio sudėtingo recepto kūrimą
. Nebežinau, iš kokio restorano nužiūrėtas originalas buvo tobulinamas ir graikiniais riešutais, ir bruknėm, net juodu juodu šokoladu… Jei dar kas ką pritobulinsit, rašykit, čia patiekalas, kurį nebent prastas vynas sugadinti galėtų. Arba prasta kompanija 
.
rugsėjo 22, 2009 at 11:27 am
saule_petunija
o as turiu totaliai juokinga klausima turbut:) o kaip zinoti ar tam pelesiniam sury negyvena kirmeles? vat visai ka tik gaminausi melynojo pelesinio surio padaza ir ji betrupindama taip gerai isiziurejau ir dabar jau nebezinau ar kada sugebesiu i ji ziureti kaip anksciau:))
rugsėjo 22, 2009 at 12:01 pm
gintė
eik, eik???!!! rimtai??? o kokios tos kirmelės??? ir kaip jos pelėsyje gyvena, visad maniau, kad pagal simbiozės dėsnį tai neįmanoma… mat, kaip…
tai dėk kokį “kamamberą”. jis irgi tinka orkaitės eksperimentams, jame gal niekas negyvena, išskyrus kokį “bacilum camamberum”?
rugsėjo 22, 2009 at 3:08 pm
bocozoo
Ačiū dievui, kad straipsnis – 2007 metų. Iki dabar tame sūryje tos kirmėlės jau bus išdvėsusios
(redaguota [ginte] – “straipsnis is “Lietryčio”. komentaras ištrintas)
rugsėjo 22, 2009 at 3:56 pm
gintė
tai jau tikrai
rugsėjo 23, 2009 at 11:47 am
saule_petunija
nu neeee. as tokia riebia aptikus purtyciaus ilgai ir klausimu del buna ar nebuna jau nekiltu:)
pas mane buvo daugiau tokie akivaizdus takeliai kurie atrode kaip edrios kirmeles urvai.. dabar kontempliuoju ar mesti visa suri lauk, ar ieskoti detalesniu kirmeles gyvavimo irodymu, ar tiesiog suserti visa suri linui:)))
rugsėjo 23, 2009 at 11:55 am
waleru
blyn, kirmeles suryje. kodel? kaip? taip neturi buti…
o pameni, Zivile, Druskininkuose ragauta basturmos mesyte su “slieku”?
o dar kazkada buvo kirmeleti bananai…
rugsėjo 25, 2009 at 11:55 am
saule_petunija
jetau, valerija, ta mesa jau buvau pamirsus. fu fu fu. kirmeles yra totalus blogis sakyciau
rugsėjo 25, 2009 at 10:52 pm
egidija
su tom kirmelem visa gera jausma, apemusi skaitant nuostabaus recepto aprasyma, sugadinot
maza kur tu kirmeliu galima rasti.
beje, as prie tokiu kriausiu dar ir figu taip pat pagaminau…
rugsėjo 26, 2009 at 10:13 am
gintė
mh… Tu teisi, Egidija, turbūt išimsiu bent jau foto iš komentarų apie gyvius randamus sūryje ir ne tik. Juk receptas ne apie “mėsytę”
Ir figos su sūriu (jei pasimesit) cia:
http://tinginiai.blogspot.com/2009/09/kriauses-ir-figos-su-rokforu.html
balandžio 29, 2010 at 10:29 pm
life with a dog is… | Just the two of us
[...] your plate empty after you stood up to get more tea… do pears with gorgonzola and wallnuts sound good for [...]