“Rojaus sodas”

Reklama. Nors kokios reklamos Rojui reik’?

Be pačios eko-idėjos senamiestyje, dar labiau patiko logotipo paukščiukas. Kas eisite pasidairyt po “sodą”? Laukiam atsiliepimų iš atidarymo. O naujienų iš “rojaus” čia.

Savaitgalio turgeliai

Šį kartą nedaugžodžiausiu.

Sekmadienis. Paskutinis blusturgis šį rudenį ar net šiais metais. Apie ten nučiuptą grobį raportuosiu kitą kartą, šį kartą skubu nurodyti kryptį važiuojantiems į kitą turgelį, nes jau vėluoju, prisižadėjau savaitgaliui ir bijau būt apkaltinta, kad meluoju

Spaudžiam gazą (ant raudono “vabalo” foto) ir varom!

Migruojantys paukščiai

Esu juos mačiusi daugybę kartų nuo žemės žemumų ir porą kartų kino teatre iš neregėtų aukštumų. Ir dar vis ketinu kada nors pamatyti nuo Ventės rago, prie ornitologijos stoties. Gal jau žiedavote paukštukus patys? Pažįstu vieną žavią porelę, kuri iš karto po savų vestuvių išdūmė į Ventę ir paukštelių žiedais papuošti. Papuošė. Sakė, patiko (jiems, paukščiams kažin…).

Tinklai pamary ne žuvims…

Na, ką? Lai migruoja. O mes pažiūrėsim. Ventės rage, kino salėje (nes tas filmas bet kur kitur žiūrimas netenka pusės savo didybės ir visos magijos) arba čia pat už kampo, TURGELYJE

Jei vis tik išsiruošite į pamarį, atsiųskit KOKONUI atvirutę.

Kada prasideda ruduo?

Šiandien. Nes krenta lapai ir …varva snarglys. Visai netikėtai jau apsvarstėm rudens simpatijų ir antipatijų priežastis vieno straipsniuko komentaruose. Buvau arši “antirudenininkė”. Vargu, ar dabar, tuntais gadindama nosines, galėčiau kokį nors komplimentą “išrašyti” rudeniui… Pripažįstu, gal kiek gyvenimo tempas sulėtėja, gal nebe visi savaitgaliai 1,5 mėnesio į priekį suplanuoti (dėl nenuspėjamų pabjurusių orų dažniausiai…) ir dėl to galima pakiurksoti namie su karšto vyno ar kakavos puodu, pasikviesti iš širdies papliurpti draugę (ir ji turbūt neskubės / tingės per lietų bristi namo, palauks, kol kas pasisiūlys pavežėti). Dar spalvotų medvilninių pėdkelnių sezonas kiek praskaidrina nuotaiką. Arba naujų demisezoninių batų, arba kokio nors vilnonio sezoninio drabužėlio. Tiesa, dar dviejų dalykų negali “nukrapštyti” nuo Rudenio “garbės lentos”: 1) rudeninės (ir žieminės) porelės būna kur kas patvaresnės (įrodyta žmonių santykių profesionalų ir metrikacijos biuro statistikos mėgėjų) ir gal net laimingesnės; 2) rudeniop atkunta poetai ir dienoraščių “maniakai”. Hm… Ir grafomanija (nebūtinai) turi būti (būtinai) graži. Todėl dabar mąstau, gal griebtis popierinių lapų?

Kriaušių sezonas

Nors turgus lūžta nuo kriaušių, aš vistiek laukiu mamos sodinių. Nežinau, ką veikčiau su dar daugiau, nei turiu dabar, bet esu nepasotinama. Iki kito sezono bandau atsivalgyti. Ir jau iš anksto gailiuosi, kad nepavyks…

Pamenu, kaime pas močiutę buvo net keli medžiai visiškai nevalgomų, “medinių” kriaušių. Dabar žinočiau, kaip panaudoti jų gausų derlių. Čia vienas receptas, jau visų turbūt kepamas. Jei dar ne visų, išbandykit, nes mmmmm-mur-mur-mur kaip skanu prie vyno, arbatos arba draugiško pokalbio.

Pelėsinį sūrį, šv.rozmariną, spanguoles ar bruknes užbarstau ant žalių kriaušių ir pakepu orkaitėje, kol sūris išsilydo, o kriaušė suminkštėja.

Viskas. Visas receptas. Liko daugyyyybė laiko bendravimui su žmonėmis

Skanaus!

Šildanti kakava

Eligijaus išrastas ir sugalvotas receptas. Ne veltui didieji šefai – vyrai:) Aš jau laukiu antros porcijos. Pabandykite, tikrai gardu.

Reikės TIKROS KAKAVOS, ne kokių nors sintetinių kakavinių gėrimų.

Vienai porcijai:

• puodelis pieno
• šlakelis vandens
• 2 šaukšteliai kakavos
• 4 ankštys kardamono
• 6 gvazdikėliai
• truputis aitriosios paprikos ankšties

Vandenyje užverdame prieskonius ir kakava, viską kelias minutes paverdame, kad vanduo prisigertų aromatų. Tuomet supilame pieną ir beveik leidžiame užvirti. Cukraus dedame pagal kiekvieno poreikius. Beje, dar romo šlakelis nepamaišys irgi.

Tiesa, būčiau užmiršusi patį svarbiausią – ant viršaus užtarkuokite DAUG juodojo šokolado!

Šis gėrimas labai gerai šildo rudenį

Skanaus!

Variacijos daržovių tema

Būna taip, kad šaldytuvas lūžta nuo cukinijų, moliūgų ar pomidorų, o idėjų kaip visą šitą gėrį sunaikinti nesupūdžius nėra jokių? O gal būna ir taip, kad namuose nieko dora be daržovių daugiau ir nėr, o draugų šutvė jau brazdinasi su vyno buteliu ir bazilikų puokšte prie durų? Tokioms “nelaimėms” ir skirtas ši tema, t.y. siūlykit savas variacijas duota tema .

Daržovių pyragas

Tešla

• 2 st. rupių kvietinių miltų
• 1/4 st. aliejaus
• 1/2 s.t vandens arba skystų išrūgų (tų, kur nuo visokių naminių rikotų lieka…)
• druskos

Viską sumaišyti, išminkyti ir palaikyti apie valandą “susigyventi”. Tuomet iškloti formą kepimo popieriumi arba ištepti – pabarstyti kuo įprasta ir plonai išploti pirštais tešlą. Na, o ką krauti ant tešlos lakšto, priklauso nuo noro, oro ir šaldytuvo turinio. Labai skanu baklažanai su pomidorais. Arba cukinijos. Arba kepti svogūnai, pankoliai ir brokoliai. Arba paprikos ir šparaginės pupelės. Arba plonai supjaustytas moliūgas su gliaudytom moliūgų sėklom, graikiniais riešutais. Arba paprastas varškės sūris su špinatais. Arba ta pati naminė rikota su prieskoniais,ja galima dar kokiu gėriu apdėlioti (žr. pav.). Arba… (prašau tęsti sąrašą).

Jei prie įdaro tinka, ant “šedevro” viršaus prieš grūdant orkaitėn galima dar suversti grietinės ir kiaušinio plakinį su pipirais ir pan. pagardais (pvz. svogūnų pyrago versijai net labai pravestų) ir kol viskas kepa įsivaizduoti Elzaso ir Lotaringijos gojelius.

O jeigu būkštaujat, kad vien daržovių pyragu svečių “neužkišit”, pasirūpinkit dar ir “pirmuoju” patiekalu – sriuba. Aišku, daržovine . Kas netinka į trintas rudens gėrybių sriubas? Nebent rauginti agurkai ir kopūstai … Na? Žiūrim, ką turim: pomidorai, cukinijos, moliūgai, pupelės, morkos-bulvės, brokoliai-kalafiorai, salierai, pastarnokai… Su kmynais, krapais, pankolių lapais, šv. bazilikais, kepintais sezamais ar česnakais. Su šviežiu naminiu jogurtu, grietinėle, francūzišku pelėsiniu ar “solistų” ožkų sūriu (čia jei jūsų šaldytuvas turtingas) arba sauja saulėgrąžų ar moliūgų sėklų (jeigu turtingas ne jūsų šaldytuvas )

Skanaus!

Šeštadienio kronikos

Būna darbingų dienų. Būna laaaaabai darbingų … Ryte kol kai kas dažė namų langus, aš stengiausi užmušti vaitspirito kvapą vienu gan nostalgišku būdu.

Šį antikvarinį aparatą paveldėjau iš močiutės. Ir tyliai įgrūdau toliman kampan, nes mūsų namuose bando valdžią imti nerašyta taisyklė: vienas daiktas į namus, kitas – iš namų. Griežtas, bet bene vienintelis būdas išvengti daiktų pertekliaus ir sandėliuko okupacijos.  Suprantu, butas ne guminis, bet ne viskas taip paprastai iš tų namų “išeina”…

O šiandien tokia nostalgija užplaukė, taip užsimaniau tų TIKRŲ SENOVINIŲ VAFLIUKŲ! Ir tyliai nukišta vaflinė buvo garsiai išvilkta į dienos šviesą. Kepant iki ašarų pažįstamas kvapas pavėžino laiko mašina į XXa. pab., kai visiems įprasta buvo pakabinus virš stalo nosį spoksoti, kaip močiutės suka karštus vaflius.

Senojo močiutės recepto, aišku, neberadau, bet visagalis internetas pilnas vaflių

• 5 kiaušiniai
• 200 g cukraus
• 200 g miltų
• 200 g sviesto

Vafliukai – jau istorija. Neišgyveno iki pietų… Atvažiavo “smakai”, išdūmėm į Labanorą grybaut.

Grybų medžioklė nenusisekė. Apkaltinom ankstyvus grybautojus – grybų spardytojus ir… uogienojus.

Pora valandų maklinėjimo po viržynus nuvargino iki pušelių ramstymo. Išduokit, ką, kas nors grybingas vietas, kol miške nenuvaikėm ir nuoboduliu nenumarinom vaflių “smako” !!

Obuolinis

O čia mūsų firminis obuolinis pyragas.

Paprastas kaip trys kapeikos, bet niekada neišeinantis “iš mados”. Manau, šitas buvo pirmasis pyragas keptas pačios, neprisimenu, kiek buvo metų, gal 12-13…  Nuo tų caro Riuriko laikų ir kepu . Dabar, aišku, neatsispiriu pagundai receptą kuo nors patobulinti, bet čia įdėsiu orginalą.

• 3 kiaušiniai
• 1 st. cukraus
• 1 st. miltų
• 1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
• 3-5 obuoliai (geriausiai antaniniai)
• 3-4 šaukštai grietinės
• cinamono ir cukraus apibarstymui

Kiaušinius su cukrumi išsukite iki purumo. Po to supilkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir atsargiai išmaišykite. Kepimo formą ištepkite riebalais arba išklokite kepimo popieriumi ir supilkite tešlą. Obuolius supjaustytus riekelėmis dėkite ant tešlos. Kas mėgsta daug obuolių dviems aukštais prikraukite. Kepkite 180 C karštumo orkaitėje kol apskrus, maždaug 30 min. Ištraukite, kiek palaukite ir dar karštą aptepkite grietine, apibarstykite cinamonu ir cukrumi – vėsdamas pyragas pats “pasigamins” iš grietinės kremą .

Skanaus!

Vasaros pabaigos grobiai ir lobiai

Vis dar atsisakau įsijausti į rudenį. Aš ne Puškinas ir ne Levitanas, man ruduo visai nepatinka, nežadu vaidinti romatikės ir žavėtis raudonais klevų lapais. Aš laukiu pavasario. Jau dabar. Bet ne apie tai straipsniuk’s. Jis apie paskutinę atostogų dieną Šiaulių “kurorte”, tiksliau, apie mamos draugės ekologinio ūkelio saubimą ir reikalingų žmonių netikėtą radimą.

Ką darot, p. Miestiečiai, ruošdamiesi grįžti į sostinę vasaros pabaigoj? Ogi nusiaubiat mamų, močiučių, gerų tetų-dėdžių sodus ir daržus. Taip nesielgiat? Nagi, netikiu…

Mes prisikrovėm į bagažinę tiek dėžių ir “viedrų”, kiek “liaudies mašina” galėjo sutalpinti su viltim visą šitą tarą užpildyti obuoliais, kriaušėm, slyvom, vėlyvaisiais serbentais, erškėtuogėm, aronijom ir dar kuo nors, ką tik duos… Pavyko. Per gerą valandą nusiaubėm auksarankės (ir auksaširdės…) žinomos odininkės Renės sodą, o ji pasikvietė dar medaus, šv. kiaušinių ir ožkų pieno į trobą. Ir čia mano nerami dūšia ir landi nosis aptiko ant stalo JĮ…

Čiupau, apžiūrėjau, apuosčiau ir nulėkiau pagirti Renei, maniau, čia jos kokia nauja mažmožių kolekcija. O ji išpūtė akis ir purto galvą: “Ne, ne mano. Aš jį pirmą kart matau…”. Pasirodo dar ir Renės ex mokinė Jūratė su dukrele po daržus maklinėja, ožkų pieno laukinėja. Mes tai tik lukštų vištom “dovanų” atvilkom, o Jūratė miško uogų ir savo darbo mielą padėkliuką kavos puodeliui. Taip netyčia radau TURGELIO odininkę. Sutikit plojimais…