Nostalgija pupoms

Nieko sudėtingo, įmantraus, kūrybingo, tiesiog – pupos. Bet nuo vaikystės pripažįstu tik vieną pupų rūšį. Mūsų Vilkijoj virdavo vakarais didžiulį puodą, dažydavom į druską ir gardžiai čepsėdavome. Tad praeiti pro bobutę pamačiusi šias pupas ir atsilaikyti jų nepirkus negalėjau… Vaizdiniai iškilo priešais, nostaligija žaviai vaikystei, nevalingai ištraukti 2 lt ir pupos buvo transportuotos namo

Nežinau ar čia man vienai tokie sentimentai šiai daržovei? Bet vistiek išsivirkit! Mėgaukitės sezoninėmis gerybėmis! Tai tiek.

Įkurtuvių metas

Štai jau antras mėnuo, kai gyvename savo taip ilgai kurtuose ir lauktuose namuose. Baigėsi remontai, netgi įkurtuvių maratonas baigėsi, o aš niekaip neprisiruošiu atiduoti duoklės Kokonui. Taip jau yra, kad kuo daugiau medžiagos įrašui, tuo mažiau tam jėgų ir laiko. Šimtą kartų žadėjau Gintei pasitaisyti, nu ir ką gi, taisausi. Pirmiausia – grand įkurtuvių fotoreportažas (ačiū Šarūnei už iniciatyvą). Buvo daug žmonių, daug dovanų ir gėlių, daug vyno, alaus ir kavos. Maisto, bent jau mano suvokimu, irgi buvo daug (aš skaičiuoju ne pagal tai, kiek vienam svečiui atitenka maisto gramais, bet kiek mano laiko ir jėgų reikėjo visam savaitgalio kiekiui paruošti). Aš, atrodo, išmokau gaminti restoraniniais kiekiais, na,  su apsisukimais dar reikia mokytis (bet mokslus pratęsiu tik po metų, ne anksčiau) Labai dėkoju už pagalbą maisto ruošime Linai, o prie kavos aparato – Eligijui. Kitaip aš būčiau paskelbusi neliečiamybę jau kokią 19 val. Kitiems irgi labai dėkojame. Kad aplankė, kad valgė ir gyrė tiek vaišes tiek namus.

Nežinau, iš mandagumo ar ne, svečiai labai gyrė picų meniu, dar vėliau labai gyrė šonkauliukus, bet jie liko neužfiksuoti objektyvo. Man labai patiko kepti picas, nes nereikia laikytis jokio recepto, gali improvizuoti į valias. O kiti ragauja ir sako ar skanu, ar labai labai skanu Į nuotraukas atsitiktinai pateko būtent mūsų mėgstamiausios picos: mano – su saliamiu ir jalapeno pipiriukais, Dominyko – su ančiuviais. Kad šis įrašas nebūtų bevertis maivymasis, pateiksiu šių picų receptukus.

Tešlai reikės:

• 1 pakelio “Malsenos” picos mišinio – išeina 3 picos
• 6 valgomųjų šaukštų gero alyvuogių aliejaus (nuo jo gerumo priklauso tešlos skonis)
• 0,3 l šilto (kūno temp.) vandens

Įdarui su ančiuviais (1 picai) reikės :

• 3 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės (aš perku Maximoje itališką passatą “Mutti”)
• 1 skardinėlės ančiuvių
• 1/2 cukinijos (žalios, mažos, nepernokusios)
• 1 valgomasis šaukštas su geru kaupu riebios grietinės
• 1 didelis kiaušinis
• pundelis krapų ir skiltelė česnako, šviežiai maltų juodų pipirų
• 3 saujos tarkuoto parmezano (galima keisti lietuvišku “Džiugu”)

Įdarui su saliamiu (1 picai) reikės :

• 3 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės
• 2 gerai sunokę pomidorai arba viena raudona paprika (ką labiau mėgstate)
• šlioselis saliamio dešros (reikia apskaičiuoti taip, kad papjausčius picą gabalėliais, kiekvienam valgančiajam tektu paragauti dešros, bet tikrai ne taip tankiai, kad per dešrą nesimatytų pagrindo)
• konservuotų jalapeno pipiriukų tiek, kad suteiktų pikantiškumo, bet neužvaldytų ir nepadarytų picos nevalgomai aštrios
• paskaninimui – džiovinto raudonėlio
• didelis mocarelos sūrio gniutulas (aš labiausiai mėgstu “Rokiškio”)

Paruošimas:

Picos mišinį supilam į erdvų dubenį, įpilam aliejų ir vandenį, užmaišom tešlą, maišom ir minkom, kol visi ingredientai gerai sulimpa, turi gautis minkštas purus ir tąsus gniutulas. Uždengiam švariu rankšluosčiu ir padedam 1 valandai šiltai. Aš dedu į lengvai pakaitintą orkaitę, tik žiūriu, kad temperatūra nebūtų aukštesnė nei kūno. Lengva patikrinti, jeigu rankai įkištai orkaitėn jauku ir nekaršta, tai temperatūra tinkama.

Po valandos dukart padidėjusią tešlą sudalinom į tris dalis. Imam vieną dalį, iškočiojame kaip išeina ploniau. Tešla labai tąsi, todėl sunkiai kočiojasi, susitraukia atgal. Aš vos pakočiojusi ant stalo imu ją ir dedu ant skardos ir pagal skardos formą ištampau tolygiai, pica visai nebutinai turi būti apvali. Tuomet 1-osios picos atveju tepam pomidorų tyrę, padėliojame plonais grežinėliais supjaustytą cukiniją, užpilame kiušinio-grietinės-smulkintų krapų ir česnako plakiniu, paskaniname pipirais ir “pamėtom” ančiuvių, viską užbarstome tarkuotu sūriu ir kepam apie 20 min 180 laipsnių karščio orkaitėje. Antros picos atveju taip pat tepame pomidorų tyre, tinkamai padeliojame dešros griežinėlius, antru sluoksniu eina pomidorų arba raudonos paprikos ploni griežinėliai, tuomet “pamėtom” mocarelos gabalėlius ir paskaniname raudonėliu bei jalapeno pipiriukais. Kepam analogiškai. O vat trečią picą pasidarykite savo nuožiūra. Galiu pasufleruoti, labai skanu su keptais baklažanais

O čia dar keletas Šarūnės užfiksuotų vaizdelių iš to paties įkurtuvių vakaro.

visa tiesa apie mūsų šunis

savitarna kavos virimo apmokymai

pilni namai svečių, idomu, kada mes vėl taip išdrįsim?..

O pirmadienį, po ilgo svečių priėmimo savaitgalio aš džiaugiausi gėlių puokštėmis ir tiramisu likučiais.

Nors tiramisu nuotrauka nėra stulbinanti, pats desertas negalėjo likti nepaminėtas. Skaniausias ir lengviausiai kada nors gamintas tiramisu. Ir vėl garbė Jamie Oliver, kad pateikia skaniųjų itališkų desertų paprastąsias versijas. Taigi,

greitasis tiramisu:

• 15 sponge fingers (čia tokie trapūs biskvitiniai sausainėliai, tikrai raiste juos bet kuriame prekybos centre)
• 285 ml geros stiprios kavos, šviežiai išvirtos
• 4 valg. šaukštai rudojo cukraus
• 500 g mascarpone
• 2 vanilės ankštys
• 140 ml vin santo arba sweet sherry (aš naudojau tokajų)
• 1 apelsino sultys ir jo nutarkuota žievelė
• 100 g geriausios kokybės tamsaus šokolado (min. 70% kakavos)

Parinkite tokį indą, kurį drąsiai galėsite pateikti ant stalo, nes šis desertas gaminamas ir valgomas iš ten pat Greičiausiai tam tiks koks ovalus indas, apie 20 ant 35 cm. Sudėkite sausainėlius sluoksniais taip, kad liktų kuo mažiau tarpelių. Šviežiai išvirtą kavą pasaldinkite 2 valg. š. cukraus ir tolygiai supilkite ant sausainių. Mascarpone išsukite su likusiu cukrumi. Prapjaukite vanilės ankštis ir peilio smaigaliu išskobkite mažas sėklytes, jas meskite į sūrio masę. “Išsėklintų” vanilės ankščių neišmeskite, panaudosite ateityje kokiam virimui arba sumeskite i cukrų. Sukdami įpilkite pasirinktą alkoholinį gėrimą, jeigu masė vis dar sunkiai maišosi, praskieskite apelsino sultimis. Turi išeiti lengva, šviežios neriebios grietinės konsistencijos masė. Jeigu sulčių masei neprireiks, pašlakstykite jomis įmirkusius kavoje sausainius, ant viršaus tolygiai paskirstykite sūrio masę. Viršų padenkite tarkuotu šokoladu ir užbarstykite truputį tarkuotos apelsino žievelės. Geriausia skanauti palaikius šaldytuve apie 6 val.

Tai tiek žinių apie įsikūrimą, o interjero detalės pasirodys (labai tikiuosi) greitu metu.

Naminis jogurtas

Nežinau kaip Jums, bet man uogos ir jogurtas neatsiejama vasaros dalis. A dar skystas medus mmmm. Kadangi yra šalia bitininkų, tai jo nevartoti, tiesiog neįmanoma.  Jei kam trūksta saldumo, šūktelkite parūpinsiu.

Naminio jogurto receptas, paprastas kaip 2×2

• 2l. pieno, riebaus (perku iš ūkininkų arba naudoju ” Dvaro pieną”)
• 1 indelis natūralaus jogurto 125 g. (pvz. Žemaitijos pieno “Dobilas” )

Pieną užvirinkite. (Kartais įdedu prieskonių kaip cinamono ar vanilės, ar kardamono su muskatu). Užvirintą pieną atvėsinkite iki maždaug 40C temperatūros ir sudėkite jogurtą. Išmaišykite ir laikykite šiltai apie 6-8 valandas, arba per nakt.  Šilumai palaikyti puikiai tinka sėdmaišiai arba apsukite indą rankšluosčiais, vasara  jei šilta patalpa tai niek0 daryti nereikia. Surūgs ir taip.

Smaguriaukite su vaisiais, uogom, medum, saulėgrąžom ar kas šauna i galvą.

Skanaus ir gaivaus jogurto!

Kai labai karšta

Taigi, šitą gaivųjį skanėstą gaminau užėjus pirmiems vasaros karščiams bei prisirpus pirmom žemuogėm. Berods žemuogės jau baiginėjasi… tai kad visai neprašauti, labai skubu pasipuikuoti Prisipažinsiu, receptas ne mano, o gerbiamo Jamie Oliverio, o jeigu dar tiksliau – italų nacionalinis. Tas skanėstas yra citrininis šerbetas. Aha, toks rūgštus. Kad kai tik apie jį pagalvoji, seilės pradeda kauptis burnoje. Bet man patinka, labai. Kažkodėl nuo pat vaikystės iš ledų asortimento labiausiai mėgstu šerbetą. Pamenat, būdavo rožiniai po 5, o geltoni po 7 kapeikas? Tai mano pasirinkimas. Kiti sako, kad ledai turi būti riebūs, o man skaniau gaivūs. Tiesa, riebų plombyrą naudoju kaip priedą obuolių pyragui arba tiesiog keptiems obuoliams, nes nemėgstų plaktos grietinėlės. Bet grįžtu prie temos. Kartą ragavau to tradicinio itališko citrininio šerbeto “Užupio picerijoje”, paliko gerą įspūdį. O prisiruošti jį pagaminti delsiau jau N metų, net nežinau kodėl…

Ir vat vieną dieną prisiruošiau. Būčiau ne aš, jeigu nepatobulinčiau Oliverio receptuko pagal save. Tiksliau, aš sugalvojau tik priedus, pats receptas absoliučiai pagal originalą. Kviečiu išbandyti, savaitės pabaiga žada būti karšta.

Citrininis šerbetas:

• 200 g cukraus
• 200 ml vandens
• 200 ml šviežių citrinų sulčių (aš spaudžiau pati, berods iš kokių 4 citrinų…)
• 1 citrinos nutarkuota žievelė
• 1 toks labai jau pilnas valgomasis šaukštas mascarpone

Pasirinktą konteinerį (aš naudojau emaliuotą nedidelį puodą, manau taip pat tinka bet koks plastikinis indas) įdėkite į šaldiklį. Tuo metu supilkite cukrų bei vandenį į kitą puodą, užvirinkite. Kai užvirs, stipriai sumažinkit ugnį ir pavirkite apie 3-5 minutes. Turi išeiti sirupėlis. Atvėsinkite. Tuomet supilkite citrinos sultis bei citrinos žievelę. Po to įdėkite mascarpone. Tik nekartokite mano klaidos, nedėkite to viso šaukšto tiesiai į skystį. Patogiau atskirame dubenėlyje sumaišyti sūrį su nedidelių sirupo kiekiu, kad išeitų skystis. Ir tik tuomet jį supilkit į puodą su citrininiu sirupu. Tokiu būdu išvengsite netirpstančių sūrio gumuliukų. Oliveris rašo apie šio paprasto recepto sudėtingumą, mat labai svarbu nutaikyti saldumo bei rūgštumo santykį, tame visas fintas. Receptas apskaičiuotas pagal vidurkį, todėl siūlo nesikliauti juo atkakliai, o patiems vadovaujantis savo skonio receptoriais pasiekti tą tobulą santykį! Aš dariau standartą ir man patiko Tai kai šis mišinys bus paruoštas, dėkite jį į atšalusį konteinerį ir palikite šaldyklyje mažiausiai valandai. Po valandos patikrinkite, jeigu pradėjo stingti, pamakaluokite su šakute. Na, ir galite kartoti (taip rekomenduojama) šį procesą kas valandą, 3 valandas iš eilės, kol šerbetas nesušals iki tinkamo pavidalo. Aš neturėjau galimybės žaisti to “3 valandų” žaidimo, todėl pamakalavus kokį kartelį, jį išsitraukiau jau kitą dieną valgymui. Kadangi atrodė liūdna valgyti tiesiog taip kaip yra, patobulinau iki mandro deserto lygio Sudėjusi ledų burbuliukus į stiklines, užbėriau šviežiai pririnktų pamiškėje žemuogių ir pabarsčiau mėtų cukrumi (4 mėtų lapelius sutrinti tarp pirštų su 1 valg. šaukštu cukraus, išeina toks žalias drėgnas ir labai kvapnus cukrus).

Valgėm pasigardžiuodami po sunkių lauko darbų, kvapų ir skonių puokštė nerealiai gaivino ir svaigino. Pats Oliveris siūlo išmeginti šį šerbetą su trintom avietėm. Manau, kad išbandysiu ir tokį variantą.

Sparčiai nykstantis pyragas

Pagaliau turgūs lūžta nuo gėrybių.

Vakar gurkšnojom vyną, šviežių čiobrelių arbata , laižėmė medų ir laukėm svečių kepdami pyragą.

Slyvų ir raudonųjų serbentų greitpyragis:

Vaisių įdaras:

• 700 g slyvų ir gera sauja raudonųjų serbentų. ( vaisių reikia tiek , kad pasidengtų jūsų naudojama kepimo forma)
• 1/4 stiklinės cukraus

Tešla:

• 3/4 stiklinės avižinių dribsnių
• 3/4 stkl. rupių kvietinių miltų
• 1/2  stikl. rudo cukraus
• 1/3  stikl. lydito sviesto
• 1/3 stikl. jogurto
• cinamono

Apibarstymui

• Avižiniai dribsniai
• šaukštas rudojo cukraus
• šaukštas sviesto
• cinamono

Orkaitę įkaitinkite iki 200C.

Perpjaukite slyvas pusiau, išimkite kauliukus, tada puseles dar per pus. Supilkite į dubenį . Sumaišykite slyvas, raudonus serbentus ir cukrų kartu. Masę supilkite  į kepimo formą.

Tešla.

Avižinius dribsnius, miltus, cukrų, cinamoną išmaišykite dubenyje. Įpilkite svietą, vėl išmaišykite . Tada pilkite jogurtą ir vėl gerai išmaišykite. Masę pilkite ant vaisių sluoksnio. Paskirstykite tolygiai, kad uždengtų vaisius. Tuomet paimkite didelę saują avižinių dribsnių, šaukštą sviesto, ir šaukštą rudojo cukraus, cinamono. Maišydami lengvai pakepinkite viską ir apibarstykite pyrago viršų.

Kepkite

apie 20-30 min. Kol lengvai apskrus

Skanaus vasarinio deserto!

Piknikų sezonas

Sunku vasara su blog’ų rašymu ir su kompiuterio draugyste:)  Gamta šaukia.  Keletas nuotrupų  iš pirmos išvykos su ”turbine ” palapine. Kaip sakė, taip ir buvo - ”išplaukėm” pirmą naktį. Tai ne palapinė, o pavėsinė. Bet nepaisant jos puikios ventiliacijos ir lietaus pralaidumo, ši išvyka buvo nereali. Toli nelėkėm. Taikinys buvovanduo ir kur nors gamtoje paknarkti (kad ir šlampančioje pavėsinėje… ). Įsimetėm porą bulvių, morkų, bananų ir prieskonių. Eligijaus svajonė, kad kada nors mes pritrūktume maisto, beveik pavyko. Bet miškai pilni grybų ir uogų, tad mūsų pilvams nebuvo atostogų.  Kokius grybus rinkti mes nelabai supratome –  abu kaip “grybai”… Bet atsirado protingų žmonių, kurie parodė ką valgyti… Viskas buvo  gurmaniška kaip niekada. Mes taip “supižonėjom”, kad ir espreso aparatą įsidėjom:). Kava ant žarijų buvo daugiau nei dieviško skonio..

O receptai tikrai paprasti. Viskas ko reikia: folija  ir laužas. Grybus nuploviau, supjausčiau, pašlakščiau aliejumi,  dar “gramas” druskos, pipirų ir šviežių bazilikų, o tada - į foliją ir ant laužo žarijų.

Bulves – tik į foliją ir į laužą .

Į morkas įdėjau šviežios kalendros, pipirų ir druskos, ir taip pat- į foliją bei į laužą.

Jei rasite sūrio, dar pagerins viską. Salotoms – pomidoras. Ir puikus rumuniškas vynas. Ačiū draugams rumunams, kad pasirūpino ° kiekiu mūsų kraujyje

Desertui arbata…

…ir bananai šokolade, t.y. šokoladas bananuose. Įpjaukite bananą su visa žieve, pridėkite į jo vidų gero juodo šokolado, o tada ta pati “daina” - į foliją ir ant žarijų. Šokoladas išsilydo puikiai ir …mmmm…

Pusryčiams lepinomės avižų koše ir saujom rijom mėlynes. Noriu atgal…

Skanių išvykų, gero oro ir atostogų!

Braškinis atostogų tingulys

Visų pirma “pasiaiškinimas” – KOKONAS snaudžia, nes mūsų “redakcija” atostogauja (kai kas l. intensyviai jogos stovykloje, kai kas l. tingiai pas mamas-močiutes sode arba nuosavuose “aruose” – VASARA….). Bet mane prieš porą dienų suėdė sąžinė kaip kirmelės mamos daržo kalafiorą. Pasiduodu! Puolu rašyt… 

I dalis. FOTOGRAFIJOS

Mano gyvenimo fotografė mane visiskai išlepino – nebemoku net to aparato “gaiduko” nuspausti. Ką daryt, iš kur nuotraukų paraut? Ir tada netyčia draugė priminė, kad turiu vieną braškę, ne, BRAŠKĘ, kuri laukia sezono turbūt nuo žiemos. Titulinis paveikslėlis –  ne šiaip kokia internete sumedžiota grožybė, čia – Editos kryželiu siuvinėtas braškinis Šedevras, Kantrybės testas, Laiko siurblys, Stropumo pavyzdys! Vos patikėjau pamačiusi, kad čia siuvinėta, net išsididinau nuotrauką, kol pamačiau kryželius ir įsitikinau, kad ne akyse man kryžiuojasi . Dievaži, fotografinis siuvinėjimas!! Būčiau kritusi kaip švedas prie Poltavos jau po 101 kryžiuko… Iš kokių marių kantrybę semiat? Man reikėtų bent kibirėlio…

II dalis. BRAŠKĖS

Nežinau kaip Jūs, bet aš turiu pereiti visus jų rijimo etapus, kad išdidžiai galėčiau pareikšti: “Atsivalgiau. Braškių sezonas pavyko…” Šiemet Vilniuje ištvėriau lenkiškų uogų ankstyvą gundymą, bet rytiniu traukiniu parlėkusi pas mamą (vos šiai telefonu pranešus naujieną – “Jau!”), po pietų jau ropojau braškių lysve ir rijau, rijau, negaišau laiko net uogų plovimui. Paskui jau ploviau, dar po kiek laiko jau ir į kibirėlį šis tas įkrisdavo, grįžus iš sodo ir drybsant prieš televizorių, braškės geriau “lindo” su cukrum ir grietine, kitą dieną buvo trinamos ir pilamos ant blynų, šviežio varškės sūrio, paskui maišomos su mėlynėm ir bananais, galų gale mama pasiūlė pasigaminti ledų. Braškinių, žinoma… Recepto neieškojom niekur – per daug tingėjom knisti internetą, trumpai pamąstėm ir tiesiog sumaišėm:

•  riebią grietinėlę (galima ją išplakti su cukrum, o galima ir nesivarginti…)
• trintas šv. braškes
• cukrų

 

… tada supylėm į 0,3 l indelius su dangteliais. Visur rašo, kad gaminant ledus reikia “budėti” prie šaldytuvo ir laikas nuo laiko juos pamaišyti – būna puresni. Gal… Mes tiesiog sumetėm į šaldiklį ir… nuėjom miegot . Rytą maišyti jau nebebuvo ko ir kaip - desertas suaušo į kaulą. Bet visą indą truputį palaikius kambario temperatūroje, ledus jau buvo galima kabliuoti.

Kokios proporcijos sudėtinių dalių? Nežinau. Pasitikiu savo skoniu ir norais: kartą norėjosi saldesnių ir riebesnių, kitą – beveik šerbeto. Ragaukit. Skonis šaldytuve mažai kinta. Bet šaldyti vis tiek verta. Mudvi su mama nutarėm, kad tai – dar vienas uogų konservavimo būdas.

P.S. pas mus šiaurėje braškių dar yra, bet jei su braškiniu receptu jau vėluoju, trinkit / sunkit serbentus (ypač tinka raudonieji, tik juos reikia dar ir per sietą pertrinti, nebent nesibaidote sėklų ir žievių), avietes, vyšnias, mėlynes, bruknes…

P.P.S. o čia įrodymas, kad tas braškės “portretas” tikrai siuvinėtas…

REKLAMA :)

Sveiki ir sveikos,

Sulčių bare “Sulčius” (Totorių g. 15) atsirado nedidelis “Marmozel” skyrelis No name kvapai. Tai sukauptų bandyminių kvapų išpardavimas. Kvapai kurie nepraėjo atrankos stovėti stende ir turėti normalų vardą Vienam – No name , o kitas gal atras savo svajonių kvapą! Šiais aliejiniais kvapais galima: kvėpintis, galima įsilašinti į kremą, aliejų kūnui ar aromatinę lempą, pakvėpinti automobilį. Sudėtis: bazinis aliejus ir eterinių aliejų kompozicija. Kaina: 15 Lt.

Smagios pramogos,

Vilma

www.marmozel.lt